Japonų kalendorius, dar žinomas kaip eros sistema arba nengō, yra tradicinė laiko skaičiavimo sistema, naudojama Japonijoje. Ši sistema remiasi imperatorių valdymo laikotarpiais, kurie yra pagrindinė laiko skaičiavimo atskaitos taškas. Kiekviena era prasideda naujo imperatoriaus valdymu, o metai skaičiuojami nuo pirmųjų jo valdymo metų. Eros sistema turi gilią kultūrinę ir simbolinę reikšmę, glaudžiai susijusią su Japonijos istorija, tradicijomis ir monarchijos įtvirtinimu.
Eros sistema buvo oficialiai įvesta VII amžiuje, kai buvo paskelbta Taika era. Tai buvo pirmoji japonų era, pavadinta valdant imperatoriui Kōtoku. Nuo to laiko era keičiasi kiekvieną kartą, kai į sostą įžengia naujas imperatorius, nors kai kuriais atvejais era gali būti paskelbta dėl kitų reikšmingų įvykių. Kiekvienos eros pavadinimas atspindi tam tikrą filosofinę ar kultūrinę idėją, kuri siejama su naujo laikotarpio pradžia. Pavyzdžiui, dabartinė era, vadinama Reiwa, reiškia „graži harmonija“ ir buvo paskelbta 2019 metais, kai į sostą įžengė imperatorius Naruhito.
Japonų kalendorius iki XIX amžiaus buvo lunisoliarinis, tačiau po Meidži restauracijos 1873 metais Japonija priėmė Grigaliaus kalendorių kaip oficialią laiko skaičiavimo sistemą. Nepaisant to, eros sistema išliko ir iki šiol yra naudojama kartu su Grigaliaus kalendoriumi. Japonų dokumentuose, šventėse ir kultūriniuose renginiuose dažnai nurodomi metai pagal eras, o tai išreiškia pagarbą šalies tradicijoms ir monarchinei sistemai.
Eros sistema yra unikali tuo, kad ji tiesiogiai susijusi su imperatoriaus valdymu. Kiekviena era žymi naują politinį, socialinį ar dvasinį etapą, todėl laikas Japonijoje suvokiamas ne tik kaip linijinis procesas, bet ir kaip ciklas, susijęs su šalies istorijos raidomis. Pavyzdžiui, Meidži era, prasidėjusi 1868 metais, simbolizavo Japonijos modernizaciją ir atvirumą Vakarų pasauliui. Ši era tapo svarbiu šalies atsinaujinimo laikotarpiu, kai buvo priimtos naujos technologijos, ekonominės reformos ir politinė sistema.
Japonų kalendorius remiasi tiek tradicijomis, tiek praktiniais poreikiais. Nors oficialiai naudojamas Grigaliaus kalendorius, eros sistema išlaiko stiprų simbolinį vaidmenį. Japonijoje eros metai dažnai naudojami oficialiuose dokumentuose, tokiuose kaip gimimo liudijimai, santuokos registrai ar vyriausybiniai įsakymai. Tai pabrėžia, kad monarchija ir jos tradicijos išlieka svarbios net šiuolaikinėje Japonijoje.
Skirtumas tarp japonų kalendoriaus eros sistemos ir Grigaliaus kalendoriaus slypi laiko skaičiavimo pagrinduose. Grigaliaus kalendorius remiasi linijiniu metų skaičiavimu nuo gimimo, laikomo atskaitos tašku visam pasauliui, o japonų kalendorius orientuojasi į ciklišką laiko suvokimą, susijusį su imperatorių valdymo etapais. Tai reiškia, kad metai skaičiuojami pagal konkrečią erą, o kiekvienos eros pradžia pažymi naują istorijos puslapį.
Dabartinė Reiwa era, prasidėjusi 2019 metais, yra penkiasdešimtoji era nuo Taika eros pradžios. Ši sistema yra unikali Japonijos kultūros dalis, išreiškianti šalies istorinį ir dvasinį identitetą. Laikas japonų tradicijoje suvokiamas kaip ciklas, kuriame dera praeitis, dabartis ir ateitis. Ši idėja atsispindi Zen mokyme: „Pradžia ir pabaiga yra viena. Laikas yra upė, kurioje plaukiame amžinybės link.“
Japonų kalendorius ir eros sistema yra daugiau nei laiko skaičiavimo įrankis. Tai dvasinis ryšys tarp istorijos ir dabarties, tarp žmonių ir monarchinės tradicijos, tarp laikinumo ir amžinybės. Ši sistema skatina žmones suvokti laiką ne tik kaip datų rinkinį, bet kaip dvasinį ir kultūrinį kelią, jungiantį tautos praeitį su jos ateitimi.