Indų kalendorius yra sudėtinga ir turtinga laiko skaičiavimo sistema, naudojama Indijoje bei kitose Pietų Azijos šalyse. Ši sistema apima keletą variantų, iš kurių du pagrindiniai yra Saka era ir Vikram Samvat. Jie yra glaudžiai susiję su kultūrine, religine ir astronomine Indijos tradicija. Indų kalendorius remiasi lunisoliariniu modeliu, kuris sujungia Mėnulio ciklus ir Saulės metus, kad būtų užtikrintas tikslumas tiek dvasinėms apeigoms, tiek praktiniams poreikiams.
Saka era prasidėjo 78 metais po Kristaus, kai Indijos valdovas Šalivahana įvedė naują laiko skaičiavimo sistemą. Šis kalendorius plačiai naudojamas oficialiame Indijos vyriausybės gyvenime ir yra pagrindas Indijos nacionaliniam kalendoriui, kuris buvo įdiegtas 1957 metais. Saka kalendorius susideda iš dvylikos mėnesių, kurių kiekvienas prasideda nuo Mėnulio jaunaties arba pilnaties, o metų pradžia paprastai prasideda pavasarį, apie kovo 21 dieną pagal Grigaliaus kalendorių.
Vikram Samvat era yra dar senesnė ir prasidėjo 57 metais prieš Kristų. Ji siejama su legendiniu karaliumi Vikramaditya, kuris, pasak tradicijos, nugalėjo priešus ir įvedė naują laiko skaičiavimą kaip savo pergalės simbolį. Ši sistema yra populiaresnė tarp hinduistų ir yra plačiai naudojama religinėse šventėse bei kultūrinėse apeigose. Skaičiavimas grindžiamas panašiu lunisoliariniu modeliu, tačiau metų pradžia dažniausiai sutampa su spalio arba lapkričio mėnesiais.
Abu kalendoriai yra ypatingi tuo, kad jie ne tik matuoja laiką, bet ir palaiko glaudų ryšį su religine ir kultūrine praktika. Jie nustato svarbiausių švenčių, tokių kaip Diwali, Holi, Navaratri ir kitų, datas. Indų tradicijoje laiko suvokimas yra neatsiejamas nuo dvasinės kelionės ir kosminės tvarkos. Kaip rašoma Bhagavadgytoje: „Laikas, kuris griauna visus dalykus, yra atvykęs“ (Bhagavadgyta 11:32). Šie žodžiai primena, kad laikas yra ne tik skaičius, bet ir dieviškosios kūrinijos dalis.
Saka era ir Vikram Samvat turi savo ypatybes ir skirtumus. Saka kalendorius yra labiau orientuotas į saulės metų ilgį, o Vikram Samvat daugiau dėmesio skiria mėnulio ciklams. Dėl šio skirtumo Vikram Samvat metai yra trumpesni, todėl kalendoriaus datos nuolat juda per Grigaliaus kalendorių. Abiejų kalendorių suderinimas su Saulės metų trukme pasiekiamas pridedant papildomus mėnesius kas 2–3 metus.
Indų kalendoriai neapsiriboja vien Saka era ir Vikram Samvat. Indijoje egzistuoja daug regioninių variantų, kurie pritaikyti vietos tradicijoms ir klimatinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, Tamil Nadu naudoja tamilų kalendorių, Bengalija turi savo kalendorių, o Kerala remiasi malajalių kalendoriumi. Ši įvairovė rodo, kaip indų kultūra siekia suderinti dvasinius principus su kasdieniais gyvenimo poreikiais.
Skirtumas tarp indų kalendorių ir Grigaliaus kalendoriaus slypi ne tik metų skaičiavimo pradžioje, bet ir laiko suvokimo būde. Grigaliaus kalendorius remiasi grynai saulės ciklais, o indų kalendoriai siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp Saulės ir Mėnulio metų. Todėl jų metų ilgis yra kintantis, o pagrindinės datos nustatomos pagal astronominius stebėjimus.
Indų kalendoriai atspindi gilų ryšį su religija, kultūra ir kosmosu. Jie yra ne tik laiko skaičiavimo priemonė, bet ir dvasinio gyvenimo vedlys, kuris padeda žmonėms suderinti savo kasdienybę su kosmine tvarka. Laiko suvokimas indų tradicijoje yra neatsiejamas nuo dharmos – moralinio gyvenimo principo, kuris vadovauja žmogaus veiksmams. Tokiu būdu indų kalendoriai tampa ne tik skaičių, bet ir prasmės atspindžiu, primindami, kad laikas yra Dievo dovana, kviečianti gyventi sąmoningai ir harmoningai.