Heterodoksija yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžių „ἕτερος“ (heteros), reiškiančio „kitas“ arba „skirtingas“, ir „δόξα“ (doxa), kuris reiškia „nuomonė“ arba „mokymas“. Šis žodis vartojamas apibūdinti religinius arba filosofinius mokymus, kurie nukrypsta nuo oficialiai pripažintos ortodoksijos arba pagrindinės religijos doktrinos.
Religiniame kontekste heterodoksija dažnai apibrėžiama kaip tikėjimo, mokymo arba praktikos forma, kuri nesutampa su oficialia Bažnyčios dogma ar normomis. Šis terminas dažniausiai naudojamas priešpriešai su ortodoksija, kuri reiškia „teisingą tikėjimą“. Heterodoksinės pažiūros dažnai laikomos erezijomis arba nukrypimais, kai jos prieštarauja priimtoms religinėms tiesoms.
Pavyzdžiui, krikščionybėje įvairūs heterodoksiniai mokymai, tokie kaip arijonizmas ar gnosticizmas, buvo atmesti Bažnyčios Susirinkimų metu, kaip nukrypstantys nuo oficialių tikėjimo tiesų. Heterodoksija dažnai pasireiškia ne tik religinėse dogmose, bet ir etiniuose bei ritualiniuose aspektuose, kai tikinčiųjų grupės laikosi skirtingų interpretacijų ar praktikuoja kitokias apeigas nei pagrindinė religijos bendruomenė.
Heterodoksija gali egzistuoti ir kitose religijose, kuriose susiduriama su mokymų ir praktikų įvairove. Pavyzdžiui, islamo istorijoje kai kurie teologiniai srautai, tokie kaip šiitų ir sunitų skirtumai, gali būti traktuojami kaip ortodoksijos ir heterodoksijos pavyzdžiai, priklausomai nuo požiūrio ir konteksto.
Religijos istorijoje heterodoksiniai mokymai dažnai sukeldavo konfliktus su oficialiomis religijos institucijomis, o jų sekėjai būdavo persekiojami arba išstumiami iš bendruomenės.