Grigaliaus kalendorius yra plačiausiai pasaulyje naudojama laiko skaičiavimo sistema, kurią sukūrė popiežius Grigalius XIII 1582 metais. Jo įvedimas buvo reakcija į Julijaus kalendoriaus netikslumus, kurie per šimtmečius sukėlė rimtų problemų krikščioniškosios liturgijos šventėms. Julijaus kalendoriuje, įvestame dar Romos laikais, metai buvo ilgesni nei tropiniai metai, dėl ko pavasario lygiadienis kasmet vis labiau tolino nuo astronominio tikslumo.
Pagrindinis Grigaliaus kalendoriaus tikslas buvo išspręsti šventojo Velykų šventimo laikotarpio neatitikimą, kuris rėmėsi pavasario lygiadieniu. Pirmasis žingsnis į šią reformą buvo atliktas per Tridento susirinkimą, kuris pavedė mokslininkams ir dvasininkams ieškoti sprendimo. Astronomas Liudvikas Lilio atliko pagrindinius skaičiavimus ir sudarė pataisytą sistemą. Ši sistema buvo patvirtinta popiežiaus Grigaliaus XIII bule „Inter gravissimas“.
Grigaliaus kalendoriaus reforma buvo reikšminga tuo, kad ji išlaikė 365 dienų metų struktūrą, tačiau pridėjo naują taisyklę dėl keliamųjų metų. Pagal šį metodą, metai, kurie dalinasi iš 100, bet nesidalina iš 400, nėra keliamieji. Šis nedidelis pokytis sumažino kalendoriaus klaidą iki vienos dienos per 3300 metų. Reformos metu buvo pašalintos 10 dienų iš kalendoriaus, kad pavasario lygiadienis būtų atkurtas į kovo 21 dieną, kaip buvo Nicejos susirinkimo metu.
Grigaliaus kalendoriaus įvedimas buvo pasitiktas įvairiomis reakcijomis. Daugelis katalikiškų valstybių greitai priėmė reformą, tačiau protestantiškos ir stačiatikių šalys ją priėmė daug vėliau. Pavyzdžiui, Anglija ir jos kolonijos reformą įgyvendino tik 1752 metais, o Rusija ją įvedė tik po Spalio revoliucijos. Reformos priėmimas nebuvo vien tik astronominis ar religinis klausimas, bet ir politinis sprendimas, kuris atspindėjo skirtingų šalių požiūrį į Romos katalikų bažnyčios autoritetą.
Grigaliaus kalendoriaus reikšmė neapsiriboja vien astronominiu tikslumu. Jis tapo pasaulinės civilizacijos laiko standartizavimo pagrindu. Taip yra ne tik dėl jo praktinio patogumo, bet ir dėl istorinių procesų, kuriuos lėmė Vakarų Europos įtaka pasaulyje. Nors kai kurios kultūros ir religijos turi savus kalendorius, Grigaliaus kalendorius yra naudojamas kaip tarptautinis standartas daugelyje sričių, įskaitant prekybą, mokslą ir švietimą.
Reformos pagrindą sudarė ir krikščioniškasis suvokimas apie laiką. Grigaliaus kalendoriaus atsiradimas atspindi bažnyčios siekį suderinti tikėjimą su mokslo pasiekimais. Šiuo požiūriu jis tampa dvasiniu simboliu, kuris vienija dangų ir žemę, tikėjimą ir protą. Pats popiežius Grigalius XIII, kalbėdamas apie reformą, pabrėžė, kad ji buvo atlikta siekiant šventosios liturgijos vienovės ir tikslumo.
Grigaliaus kalendoriaus įvedimas ir jo istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip žmogaus protas ir tikėjimas gali kartu kurti ilgalaikius sprendimus, kurie tarnauja visuomenei. Šio kalendoriaus paplitimas rodo ir gilesnę prasmę – bendrą žmonijos siekį atrasti harmoniją ir tvarką savo gyvenime. Kaip teigiama „Išminties knygoje“, „viskam yra laikas, metas kiekvienam reikalui po dangumi“. Grigaliaus kalendorius tampa šios išminties išraiška kasdieniame gyvenime.