Šventosios Faustinos Kovalskos „Dienoraštis” (Dzienniczek) yra vienas svarbiausių mistinių katalikiškų tekstų, plačiai žinomas dėl savo mokymo apie Dievo Gailestingumą. Sesuo Faustina, lenkų vienuolė, gyvenusi 1905–1938 m., išgarsėjo savo mistinėmis patirtimis ir regėjimais, kuriuos ji detaliai aprašė savo „Dienoraštyje“. Tai svarbus krikščioniškos mistikos veikalas, kuris padėjo išplėtoti Dievo Gailestingumo kultą visame pasaulyje.
Faustinos gyvenimo ir regėjimų esmė
Faustina nuo vaikystės jautė stiprų pašaukimą tarnauti Dievui, o būdama 20 metų įstojo į vienuolyną. Ji patyrė daugybę mistinių regėjimų, per kuriuos, kaip manoma, Jėzus Kristus jai apreiškė Dievo Gailestingumo svarbą. Jis prašė Faustinos skelbti šį mokymą visam pasauliui ir padėti įsteigti Dievo Gailestingumo šventę.
„Dienoraštis“, užrašytas tarp 1934 ir 1938 metų, yra Faustinos mistinių patirčių ir dvasinių kovų rinkinys. Jame ji detaliai aprašo savo bendravimą su Jėzumi ir Marija, regėjimus apie dangų, pragarą, skaistyklą ir Dievo begalinį gailestingumą. Faustina stengėsi perduoti Dievo norą, kad žmonės pasitikėtų Jo gailestingumu ir grįžtų prie Jo per atgailą ir tikėjimą.
Pagrindinės „Dienoraščio“ temos
- Dievo Gailestingumas: Pagrindinė „Dienoraščio“ tema yra Dievo begalinis gailestingumas. Per Faustinos regėjimus Jėzus prašė skelbti šį mokymą visam pasauliui, akcentuodamas, kad Jo gailestingumas yra didesnis už bet kokią nuodėmę.
- Citata: „Didžiausios nuodėmės neturi galios Mano gailestingumui; pasitikėk Manimi, mano dukra, ir neleisk, kad nuodėmės tave atitolintų nuo Mano meilės.“
- Dievo Gailestingumo paveikslas: Vieno iš savo regėjimų metu Jėzus paprašė Faustinos nupiešti paveikslą, kuris simbolizuotų Jo Gailestingumą. Paveiksle Jėzus stovi su dviem šviesos spinduliais – raudonu ir baltu – sklindančiais iš Jo širdies, kurie simbolizuoja kraują ir vandenį. Po paveikslu turėjo būti užrašyti žodžiai: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“.
- Citata: „Trokštu, kad šis paveikslas būtų garbinamas visame pasaulyje ir kad jis primintų žmonėms Mano begalinį gailestingumą.“
- Dievo Gailestingumo šventė: Jėzus Faustinos prašė, kad būtų įsteigta Dievo Gailestingumo šventė, švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų. Tai diena, kai visi žmonės turėtų prašyti Dievo gailestingumo ir atleidimo.
- Citata: „Noriu, kad Dievo Gailestingumo šventė būtų pripažinta Bažnyčioje, nes tą dieną Mano gailestingumas bus ypatingai atviras visiems, kurie ateis pas Mane su atgaila.“
- Dievo Gailestingumo vainikėlis: Per savo regėjimus Faustina išmoko maldą, vadinamą Dievo Gailestingumo vainikėliu, kurį Jėzus skatino melstis už save ir kitus, ypač už nusidėjėlius, prašant Dievo gailestingumo.
- Citata: „Melsk Dievo Gailestingumo vainikėlį ir prašyk gailestingumo už pasaulį. Jis atves daugelį sielų pas Mane.“
- Pasitikėjimas ir atgaila: Faustina dažnai pabrėžia, kad pasitikėjimas Dievo gailestingumu ir nuolatinė atgaila yra būtinos sąlygos, norint gauti Dievo malonę. Jėzus ragino tikinčiuosius pasitikėti Jo gailestingumu ir niekada nenusiminti dėl savo nuodėmių, bet atgailauti ir grįžti pas Jį.
- Citata: „Kuo didesnis nusidėjėlis, tuo didesnė teisė jis turi į Mano gailestingumą, jeigu tik jis ateina pas Mane su nuoširdžia atgaila.“
„Dienoraščio“ įtaka
Faustinos „Dienoraštis“ padarė didžiulį poveikį Katalikų Bažnyčios mokymui apie Dievo Gailestingumą. Jos regėjimai tapo pagrindu Dievo Gailestingumo kultui, kuris sparčiai išplito po pasaulį. 2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Faustinos kanonizaciją ir oficialiai įsteigė Dievo Gailestingumo šventę, kuri dabar švenčiama visoje Katalikų Bažnyčioje.
„Dienoraštis“ iki šiol įkvepia milijonus tikinčiųjų pasitikėti Dievo gailestingumu ir melstis už sielų atsivertimą. Faustina Kovalska savo gyvenimu ir regėjimais parodė, kad Dievo meilė ir gailestingumas yra beribiai, ir kiekvienas tikintysis yra kviečiamas priimti šią malonę per tikėjimą, atgailą ir pasitikėjimą Dievo gailestingumu.
Svarbiausios citatos iš „Dienoraščio“:
- „Didžiausia siela, kuri pasitiki Mano gailestingumu, patiria Mano malonių gausybę.“
- „Kuo didesnis nusidėjėlis, tuo didesnė jo teisė į Mano gailestingumą.“
- „Trokštu, kad visas pasaulis pažintų Mano begalinį gailestingumą.“
- „Nėra sielos, kuri būtų per daug nuodėminga, kad negalėtų gauti Mano gailestingumo, jei tik ji grįžta su atgaila.“
- „Sielos, kurios pasitiki Mano gailestingumu, niekada nebus prarastos.“
Faustinos „Dienoraštis“ yra dvasinis kelrodis visiems, kurie ieško gilesnio ryšio su Dievu ir trokšta patirti Jo begalinį gailestingumą.