Eschatologija yra teologijos sritis, nagrinėjanti paskutiniųjų laikų įvykius, pasaulio pabaigos prasmę ir Dievo planą žmonijai bei kūrinijai. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „eschatos“ (paskutinis) ir „logos“ (mokslas, žodis), reiškiančių „mokymą apie paskutinius dalykus“. Eschatologija siekia atskleisti, kaip ir kada Dievo karalystė bus galutinai įgyvendinta, kokia yra žmonijos lemtis ir kaip bus atnaujinta visa kūrinija.
Šventajame Rašte eschatologinės temos užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, Senojo Testamento pranašystės, ypač Danieliaus knyga, kalba apie pasaulio pabaigos regėjimus, Mesijo atėjimą ir teisingumo atstatymą. Naujajame Testamente eschatologija išreiškiama per Jėzaus mokymus apie Dievo karalystę, apaštalų laiškus ir Apreiškimo knygos aprašymus. Eschatologija nagrinėja tokius klausimus kaip antrasis Jėzaus Kristaus atėjimas, mirusiųjų prisikėlimas, paskutinis teismas, naujas dangus ir nauja žemė bei amžinasis gyvenimas.
Pagrindinė eschatologijos tema yra Dievo karalystės atėjimas. Jėzus savo mokyme dažnai kalbėjo apie Dievo karalystę, kuri yra jau dabar, bet dar ne visiškai įgyvendinta. Ši įtampa tarp dabartinės ir būsimos karalystės yra esminė eschatologijos dalis. Tikintieji jau dabar gyvena Dievo karalystės tikrovėje per Kristaus darbą, bet jos pilnatvė atsiskleis tik pasaulio pabaigoje, kai Kristus sugrįš.
Eschatologija taip pat apima klausimus apie žmogaus likimą po mirties. Tradicinėje krikščionybėje mokoma, kad po mirties sielos patenka į Dievo buvimą arba laikinai atsiskiria nuo Jo, laukdamos prisikėlimo. Paskutinio teismo metu, kaip aprašyta Apreiškimo knygoje, visi žmonės stosi prieš Dievą, kad būtų įvertinti jų gyvenimai. Tie, kurie yra Kristuje, gaus amžinąjį gyvenimą, o tie, kurie atmetė Dievą, patirs atskirtį.
Vienas svarbiausių eschatologinių tekstų yra Mato evangelijos 24 skyrius, kuriame Jėzus kalba apie savo sugrįžimą ir pasaulio pabaigos ženklus. Čia minimi tokie įvykiai kaip karai, stichinės nelaimės, Evangelijos paskelbimas visame pasaulyje ir Kristaus triumfuojantis sugrįžimas. Šie ženklai, nors ir dažnai interpretuojami įvairiai, yra svarbūs teologiniai taškai, kurie skatina tikinčiuosius gyventi budrų ir tikėjimo kupiną gyvenimą.
Eschatologijos tikslas nėra tik smalsiai tirti pasaulio pabaigos detales, bet ir skatinti tikinčiuosius gyventi viltimi, tikėjimu ir atsakomybe. Ši teologijos sritis primena, kad pasaulio istorija turi tikslą, kuris baigiasi Dievo šlove ir Jo tautos atpirkimu. Ji ragina krikščionis gyventi su dėkingumu, tarnaujant kitiems ir laukiančiai Kristaus sugrįžimo.
Eschatologija taip pat kelia klausimą apie naują dangų ir naują žemę, aprašytus Apreiškimo knygos 21 skyriuje. Šis regėjimas parodo Dievo pažadą atkurti visą kūriniją, kurioje nebebus skausmo, nuodėmės ar mirties. Tai kviečia tikinčiuosius gyventi tikėjimo ir vilties kupiną gyvenimą, laukiant dienos, kai Dievo planas bus visiškai įgyvendintas.
Eschatologija yra svarbi ne tik teologijos, bet ir tikėjimo praktikos dalis. Ji kviečia krikščionis gyventi viltimi, įsipareigojimu Dievui ir pasitikėjimu Jo pažadais. Paskutinieji dalykai nėra tik baimės šaltinis, bet taip pat vilties ir užtikrintumo, kad Dievo meilė ir teisingumas galutinai triumfuos.