Engrama yra terminas, kilęs iš neuropsichologijos, apibūdinantis smegenyse atsirandantį biologinį pėdsaką arba struktūrinį ir funkcinį pokytį, susijusį su atmintimi ir mokymusi. Tai hipotetinė biologinė “žymė”, kuri susiformuoja, kai žmogus ar gyvūnas įsimena informaciją, patiria emociją arba mokosi. Terminas “engrama” pirmą kartą buvo pavartotas vokiečių biologo Richardo Semon’o XX amžiaus pradžioje.
Engrama laikoma atminties pagrindu – mechanizmu, kuris leidžia informaciją laikyti ir atkurti. Nors ilgą laiką tai buvo labiau teorinė sąvoka, ji tapo svarbia neurobiologijos tyrimų dalimi, siekiant suprasti, kaip smegenyse išsaugoma patirtis. Engrama susijusi su neuronų tinkluose vykstančiais pokyčiais, kai specifiniai neuronai aktyvuojami kartu ir susijungia sinapsėmis. Šie neuronų tinklai išsaugo informaciją ir aktyvuojasi vėliau, kai prisimename tam tikrą įvykį ar patyrimą.
Neurobiologiniai tyrimai rodo, kad engramos susidarymas vyksta dėl sinapsinio stiprėjimo, vadinamo ilgalaikiu potencijavimu (long-term potentiation, LTP). Tai procesas, kuriuo neuronų sinapsės tampa stipresnės, kai tos pačios sinapsės dažnai aktyvuojamos kartu. Taip susikuria ilgalaikiai ryšiai tarp neuronų, kurie sudaro engramos pagrindą.
Pavyzdžiui, jei žmogus mokosi naujo dalyko, smegenų sritys, susijusios su mokymusi ir atmintimi, tokios kaip hipokampas ar prefrontalinė žievė, sukuria engramos tinklus, susiejant naują informaciją su jau esama.
Emocijos turi didelę įtaką engramos susidarymui. Emociškai stiprios patirtys dažniausiai palieka stipresnius engramos pėdsakus smegenyse. Tai paaiškina, kodėl prisimename intensyvius džiaugsmo, baimės ar liūdesio momentus geriau nei neutralias situacijas. Tai taip pat susiję su amigdala – smegenų dalimi, atsakinga už emocijų apdorojimą.
Ilgą laiką engramos buvimas buvo tik teorinis konceptas. Tačiau šiuolaikinė neurobiologija padarė reikšmingą pažangą, naudodama pažangias technologijas, tokias kaip optogenetika ir funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI), siekiant identifikuoti engramas. Mokslininkai sugebėjo pažymėti ir aktyvuoti specifinius neuronų tinklus, atsakingus už tam tikrus prisiminimus, patvirtindami engramos idėją.
Terminas „engrama“ taip pat naudojamas už neurobiologijos ribų, ypač psichologijoje ir dvasiniame kontekste. Pavyzdžiui, Dianetikos ir Scientologijos teorijose engrama reiškia neigiamą pasąmonės įrašą, susijusį su praeities traumomis, kurios, kaip teigiama, veikia žmogaus elgesį ir sveikatą. Šios teorijos yra ginčytinos ir nėra pripažįstamos akademiniuose moksluose.
Engramos tyrinėjimai atveria naujus kelius suprasti atminties praradimo ligas, tokias kaip Alzheimerio liga. Taip pat jie gali padėti kurti naujas terapijas traumoms ar kitoms psichologinėms problemoms gydyti, leidžiant iš naujo aktyvuoti arba modifikuoti neigiamas engramos.
Engrama – tai durys į žmogaus atminties ir sąmonės supratimą, kurių tyrimai dar tik prasideda.