Ekstatikas yra religinės bendruomenės narys, patiriantis ypatingus religinius išgyvenimus, kurie dažniausiai pasireiškia transo būsenoje. Tokių išgyvenimų metu jis gali pranešti apie regėjimus, sapnus ar anapusinius pranešimus, kuriuos jaučia privaląs perteikti bendruomenei. Ekstatikas dažnai teigia bendraujantis su dvasiomis, mirusiaisiais, angelais, dievybėmis ar net Dievu. Toks asmuo gali tapti reikšmingu bendruomenės autoritetu, pripažįstamu pranašu, mistiku ar šventuoju. Tačiau ne visi ekstatikai sulaukia palankaus vertinimo – kai kurie jų laikomi apsėstaisiais, jų potyriai vertinami skeptiškai, o jie patys gali būti išstumiami iš bendruomenės.
Ekstatiko patiriamos būsenos yra ypatingai individualios ir dažnai nepatikrinamos, todėl jo teiginiai bendruomenėje gali būti sutikti nevienareikšmiškai. Kai kuriose archajinėse ar izoliuotose religijose ekstatiko regėjimais pasitikima labiau, jie laikomi pranašystėmis ar dieviškais nurodymais. Tačiau tokie regėjimai gali būti ne tik autentiški, bet ir įtakoti psichinių sutrikimų, narkotikų, stiprių emocinių būsenų ar net savitaigos.
Ekstatiko fenomenas neretai siejamas su šamanizmu – senoviniu dvasinės praktikos modeliu, kurio pagrindas yra bendrauti su kitais pasauliais per transą ar ekstazę. Skirtingai nei daugelis ekstatikų, šamanas sąmoningai naudoja specifines technikas, kad pasiektų transo būseną ir atliktų ritualus. Šamanizmas yra struktūruota tradicija, kurioje ekstazė tampa priemone bendruomenės labui, o ne vien asmeniniu potyriu.
Ekstatiko patirtys dažnai persipina su regėtojo fenomenu. Regėtojas yra asmuo, kuris savo patyrimuose mato dvasias, vaiduoklius, mirusiųjų vėles ar kitokias anapusines būtybes. Lietuvių folklore dvasiaregiai užima reikšmingą vietą, o persų tradicijoje magai taip pat laikyti ekstatikais, gebančiais peržengti įprastą žmogiškosios patirties ribą.
Ekstatikai dažnai turi ryšių su parareligine sfera, pvz., okultizmu ar mediumizmu, kur jų patirtys naudojamos komunikacijai su mirusiaisiais ar kitomis dvasinėmis būtybėmis. Tokie ekstatikai paprastai veikia už tradicinių religinių rėmų ir dažnai sulaukia nepasitikėjimo ar skeptiško požiūrio. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jų patirtys gali tapti bendruomenės dvasinio gyvenimo dalimi, ypač jei jos suvokiamos kaip autentiškos ir naudingos.
Religinėje aplinkoje ekstatikas neretai balansuoja tarp šventumo ir atstūmimo. Jo patyrimai gali praturtinti bendruomenės religinę patirtį, tačiau taip pat gali kelti įtarimų dėl jų autentiškumo. Tai, ar ekstatikas taps bendruomenės autoritetu, priklauso nuo to, kaip jo regėjimai ir išgyvenimai bus priimti. Dažnai žmonių požiūris į ekstatiką lemia, ar jis bus laikomas pranašu, šventuoju, ar tik ekscentrišku asmeniu, kurio patirtis nėra vertinama rimtai.
Kiekvienas religinės bendruomenės narys gali turėti ekstatiko bruožų, tačiau tai nebūtinai tampa jo svarbiausia tapatybės dalimi. Dauguma tikinčiųjų apsiriboja religiniais ritualais ir tradicijomis, o ekstazė ar transo būsenos lieka reti ir išskirtiniai reiškiniai, dažniausiai susiję su specifiniais asmenimis ar situacijomis. Nors ekstatiko patyrimai kartais atrodo mistiški ar net nepaaiškinami, jie atskleidžia žmogaus siekį peržengti įprastą tikrovę ir užmegzti ryšį su tuo, kas yra už mūsų suvokimo ribų.