Ekankar yra dvasinis judėjimas, kurio pagrindinis tikslas – padėti žmonėms patirti dieviškąjį garsą ir šviesą, vadinamą „Sugmad“. Šis judėjimas buvo įkurtas 1965 m. amerikiečio Paul Twitchell, kuris skelbė, kad Ekankar moko tiesioginio ryšio su dieviškąja jėga per individualią patirtį ir meditaciją. Ekankar siekia ne išorinio dievo garbinimo, bet tiesioginės asmeninės sąsajos su dieviškąja realybe. Šis dvasinis kelias kviečia kiekvieną asmenį išgyventi savąjį sąmonės ir sielos ryšį su visata.
Ekankaro doktrina remiasi įsitikinimu, kad kiekvieno žmogaus viduje slypi siela, kuri yra nemirtinga ir dieviškos kilmės. Tikslas yra išlaisvinti šią sielą iš materialaus pasaulio pančių ir pasiekti aukštesnius dvasinius lygmenis. Ekankaro pasekėjai tiki, kad tai įmanoma padaryti per meditaciją, kurioje siekiama išgyventi dieviškąjį garsą ir šviesą. Tai yra dvasinė energija, vadinama „Eck“, kuri sujungia visas gyvas būtybes su dieviškuoju šaltiniu.
- Vienas iš pagrindinių Ekankaro mokymo elementų yra „Dvasinė kelionė“. Tai reiškia, kad žmogaus siela turi daugybę gyvenimų ir reinkarnacijų, kurių metu ji mokosi ir tobulėja. Ekankaras moko, kad siela turi patirti gyvenimo ciklą daugybę kartų, kad išmoktų būtinų pamokų ir galiausiai išsilaisvintų iš žemiškųjų apribojimų.
- Kita svarbi idėja yra „Mahanta“ – dvasinis vadovas, kuris padeda pasekėjams pasiekti dvasinį tobulėjimą. Mahanta, Ekankaro mokytojas, yra laikomas dvasiniu vedliu, kuris tiesiogiai sąveikauja su pasekėjais per jų meditacijas ir sapnus, kad padėtų jiems suprasti dieviškąjį planą ir savo sielos misiją.
- Meditacija ir mantrų kartojimas yra centrinės Ekankaro praktikos. Pasekėjai kartoja „Hu“ – dvasinę mantrą, kuri, kaip manoma, sukelia vibracijas, padedančias patirti dieviškąjį garsą. „Hu“ naudojamas kaip įrankis meditacijoje, kuris padeda nuraminti protą ir suartėti su dvasiniu pasauliu. Ekankaro meditacija vadinama „Sugmad kelio“ praktika, ir jos tikslas yra atidaryti sielos sąmonę į aukštesnius dvasinius lygmenis.
Ekankaro mokymuose pabrėžiama, kad kiekvienas žmogus turi atsakomybę už savo dvasinę raidą ir turi siekti asmeninės tiesos bei patirties. Todėl judėjimas skatina savarankišką dvasinį tyrinėjimą, o ne aklą tikėjimą ar hierarchinę struktūrą. Mokoma, kad tik per asmeninę patirtį galima suprasti dieviškąją realybę, o tikėjimas be asmeninės patirties neturi reikšmės.
- Ekankaras neturi centralizuotos šventosios knygos, tačiau jų pasekėjai studijuoja daugybę Paul Twitchell rašytų tekstų, įskaitant „Shariyat-Ki-Sugmad“, kuri yra laikoma vienu svarbiausių Ekankaro tekstų. Ši knyga apima dvasinius principus, meditacijos metodus ir praktikas, kurios padeda sielai siekti dieviškojo pažinimo.
- Be to, pasekėjai tiki, kad kiekvienas žmogus gali gauti dieviškų vizijų ir dvasinių mokymų per sapnus ir meditacijas. Tai reiškia, kad asmeninė patirtis ir sapnų interpretavimas tampa svarbia gyvenimo ir dvasinio kelio dalimi.
Ekankaras taip pat pabrėžia dvasinę laisvę ir atsakomybę. Pasekėjai mano, kad jie gali sąmoningai valdyti savo karmą ir gyvenimo patirtis, todėl svarbu gyventi sąmoningai ir atsakingai, siekiant dvasinio tobulėjimo. Karma yra suvokiama kaip universali priežasties ir pasekmės dėsnis, kuris formuoja žmogaus gyvenimo patirtis per daugybę reinkarnacijų. Ekankaras moko, kad per dvasinį tobulėjimą galima išsilaisvinti iš karmos ratų ir pasiekti aukštesnį sąmonės lygmenį.
Nors Ekankar nėra plačiai paplitusi religija, ji turi pasekėjų visame pasaulyje ir savo dvasinėmis praktikomis įkvepia tuos, kurie ieško asmeninio ryšio su dieviškuoju šaltiniu. Dėl savo akcentavimo į asmeninę patirtį, meditaciją ir vidinį dvasinį augimą, Ekankaras pritraukia žmones, ieškančius nepriklausomos dvasinės praktikos ir individualaus dvasinio kelio.