Egzistencija (lot. “esse”, reiškia „būti“) yra filosofinė sąvoka, apibūdinanti tai, kad tam tikras dalykas egzistuoja realybėje. Egzistencija yra faktas, kad objektas yra, nepriklausomai nuo to, koks jis yra arba kokia jo esmė (quidditas). Tai atsako į klausimą: „Ar šis dalykas egzistuoja?“
Skirtumas tarp esmės (quidditas) ir egzistencijos (esse):
Viduramžių filosofijoje, ypač Tomo Akviniečio teologijoje, labai svarbus yra skirtumas tarp esmės ir egzistencijos.
- Esmė (quidditas) – tai, kas daro daiktą tuo, kuo jis yra, tai yra jo prigimtis arba apibrėžimas. Tai atsako į klausimą: „Kas tai yra?“
- Pavyzdžiui, žmogaus esmė yra „racionali būtybė“, nes žmogus turi protą ir sugebėjimą mąstyti.
- Egzistencija (esse) – tai faktas, kad daiktas egzistuoja realybėje, t. y. jis nėra tik idėja ar galimybė. Egzistencija atsako į klausimą: „Ar šis dalykas egzistuoja?“
Tomo Akviniečio filosofijoje egzistencija yra tai, kas suteikia esmės turinčiam objektui realų buvimą. Esmė ir egzistencija yra atskiri dalykai: kai kurių objektų esmė gali būti apibrėžta, bet jie gali neegzistuoti realybėje (pvz., mitologinės būtybės turi esmę, bet jos neegzistuoja). Tik Dievo atveju Tomas Akvinietis teigia, kad esmė ir egzistencija sutampa – Dievas yra vienintelis, kurio esmė yra būtinai susieta su egzistencija.
Egzistencijos reikšmė filosofijoje:
- Ontologija:
- Ontologijoje, kuri yra būties ir egzistencijos tyrimas, egzistencija nurodo faktą, kad kažkas tikrai yra. Pavyzdžiui, egzistenciją gali turėti materialūs objektai, mintys, idėjos, net abstrakcijos. Ontologija tiria, kaip skirtingi dalykai egzistuoja ir kokie yra jų egzistenciniai ypatumai.
- Egzistencializmas:
- Egzistencializmas yra filosofinė kryptis, kuriai egzistencija yra pagrindinė tema. Egzistencialistai, tokie kaip Jean-Paul Sartre ir Martin Heidegger, nagrinėjo, ką reiškia egzistuoti kaip žmogui. Jie teigė, kad egzistencija lemia esmę, ypač žmogaus atveju – tai reiškia, kad žmogaus prigimtis ir gyvenimo prasmė yra kuriama per jo egzistenciją ir veiksmus, o ne duota iš anksto.
- Sartre garsiai teigė: „Egzistencija eina pirma esmės“, nurodydamas, kad žmogus pirmiausia egzistuoja, o tik tada pats per savo pasirinkimus ir veiksmus sukuria savo esmę.
- Esencijos ir egzistencijos skirtumai:
- Pavyzdžiui, vienaragio esmė yra lengvai apibrėžiama – tai mitinė būtybė, turinti ragą ant kaktos. Tačiau vienaragis neturi egzistencijos realiame pasaulyje – jis neegzistuoja kaip realus objektas, nors jo esmę mes galime suprasti.
- Dievo egzistencija:
- Tomo Akviniečio teologijoje Dievas yra vienintelė būtybė, kurios esmė ir egzistencija sutampa. Tai reiškia, kad Dievo būtis yra būtina, nes Dievas egzistuoja savaime, Jo egzistencija negali būti atskirta nuo Jo esmės. Visoms kitoms būtybėms būtis yra suteikta Dievo.
Egzistencijos reikšmė kasdienybėje:
- Egzistencijos klausimas yra susijęs su mūsų kasdieniu gyvenimu. Filosofai klausia, kas yra tikra? ir kas egzistuoja?, siekdami suprasti realybę, kurioje gyvename.
- Sąmoningas egzistavimas – žmonės dažnai apmąsto savo egzistenciją ir jos prasmę, užduodami klausimus apie gyvenimo tikslą, būtį ir savęs suvokimą. Tai būdinga egzistencialistiniams klausimams apie žmogaus laisvę ir atsakomybę už savo gyvenimo kūrimą.
Egzistencija (esse) yra filosofinė sąvoka, nurodanti tai, kad daiktas realiai egzistuoja. Tai faktas, kad kažkas yra, nepriklausomai nuo jo esmės ar prigimties. Filosofijoje egzistencija dažnai tyrinėjama kaip būties sąlyga, o skirtingi filosofai pateikia įvairias teorijas apie tai, ką reiškia egzistuoti ir kaip egzistencija susijusi su žmogaus gyvenimu, pasauliu ir Dievu.