Iblis yra pagrindinis blogio jėgų atstovas islame – jis yra Šėtono atitikmuo, kuris gundo žmones nusidėti ir priešintis Dievo valiai. Pagal islamo mokymus, Iblis yra džinas, kuris atsisakė paklusti Dievui, kai Dievas įsakė jam nusilenkti pirmam žmogui Adomui. Dėl šio neklusnumo Iblis buvo išvarytas iš dangaus ir tapo žmonijos priešų bei gundytoju.
1. Iblio kilmė
Iblis buvo sukurtas iš ugnies, o ne iš molio, kaip žmonės. Jis yra džinas, dvasinė būtybė, kuri turi laisvą valią. Džinai islame yra laikomi tarp žmonių ir angelų – jie turi kūrybingumą, gali rinktis tarp gėrio ir blogio, bet nėra tokie tyri kaip angelai. Iblis buvo labai pamaldus džinas ir ilgą laiką tarnavo Dievui danguje kartu su angelais.
2. Iblio neklusnumas
Kai Dievas sukūrė pirmąjį žmogų Adomą ir įsakė visiems danguje nusilenkti jam, Iblis atsisakė tai padaryti. Jis pareiškė, kad jis, būdamas sukurtas iš ugnies, yra pranašesnis už Adomą, sukurtą iš molio. Dėl šios puikybės ir neklusnumo Iblis buvo nubaustas Dievo ir išvarytas iš dangaus. Nuo to laiko jis tapo žmonijos priešu ir pagrindiniu Šėtonu, kurio tikslas yra sugundyti žmones ir nukreipti juos nuo Dievo kelio.
3. Iblis islame kaip gundytojas
Iblis islame veikia kaip gundytojas, siekiantis atitraukti žmones nuo Dievo. Jis skatina juos veikti prieš Dievo valią, daryti nuodėmes ir sekti savo žemiškais troškimais. Iblis pasirodo įvairiose islamiškose istorijose, tokiose kaip:
- Adomo ir Ievos istorija: Iblis sugundo Ievą ir Adomą paragauti uždrausto vaisiaus, taip sukelia jų išvarymą iš Rojaus. Šis pasakojimas primena gundytojo vaidmenį Biblijos Pradžios knygoje, kur Šėtonas veikia kaip gyvatė.
- Pranašai ir šventieji: Iblis bando sugundyti įvairius pranašus ir šventuosius, kad jie nukryptų nuo tiesos kelio, tačiau Dievo pasiuntiniai atlaiko šias pagundas ir nugali blogį.
4. Iblio vieta pomirtiniame gyvenime
Pasak islamo mokymų, Paskutinio teismo dieną Iblis ir visi tie, kurie sekė jo keliais, bus pasmerkti amžinam gyvenimui pragare. Nors Iblis turi laisvą valią ir gali gundyti žmones, jis negali priversti jų nusidėti – kiekvienas žmogus atsakingas už savo veiksmus. Taigi, musulmonai yra raginami nuolat saugotis Iblio pagundų ir siekti Dievo atleidimo bei vedimo.
5. Iblio savybės
- Puikybė: Iblio pagrindinė savybė yra puikybė, kuri yra jo pagrindinis nuodėmės šaltinis. Atsisakęs paklusti Dievo valiai, nes laikė save pranašesniu, Iblis tapo puikybės simboliu.
- Gundymas: Iblis yra tas, kuris skleidžia abejones, nepasitenkinimą ir nuodėmingus troškimus žmonių širdyse. Jis naudoja žmonių silpnybes, kad nukreiptų juos nuo Dievo kelio.
- Neapykanta žmonėms: Iblis pavydi žmonėms jų vietos Dievo kūrinijoje, todėl siekia juos sunaikinti dvasine prasme, skatindamas nusidėti ir nepaklusti Dievui.
6. Iblio skirtumai nuo krikščioniškojo Šėtono
Nors Iblis islame ir Šėtonas krikščionybėje atlieka panašius vaidmenis, yra keletas skirtumų:
- Kilmė: Iblis yra džinas, sukurtas iš ugnies, o krikščionybės Šėtonas yra puolęs angelas, kuris buvo išmestas iš dangaus dėl savo maišto prieš Dievą.
- Vaidmuo islame: Nors Iblis yra gundytojas ir blogio simbolis, jis nėra lygus su Dievu – islame pabrėžiama, kad Dievas yra visagalis, ir Iblis niekada negali tapti lygus Jam savo galia.
Iblis islame yra pagrindinis blogio atstovas, džinas, kuris atsisakė paklusti Dievo nurodymams ir tapo žmonijos priešas bei gundytojas. Jis veikia, siekdamas atitraukti žmones nuo tiesos kelio ir nuvesti juos į nuodėmę, tačiau islamo mokymas pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo veiksmus ir gali nugalėti Iblio pagundas, sekdamas Dievo valia.