Teofano Vyskupo raštas „Kas yra dvasinis gyvenimas ir kaip jam nusiteikti“ yra vienas iš svarbiausių ortodoksų dvasinės literatūros kūrinių, kuris padeda suprasti žmogaus kelionę į Dievą. Šis veikalas pateikia gaires, kaip pasiekti tikrąją dvasinę ramybę ir įsitraukti į gyvenimą, kuris atspindi Dievo valią. Rašto esmė slypi mokyme, kaip išvalyti sielą nuo nuodėmių ir pasiruošti priimti Dievo šviesą.
Dvasinis gyvenimas Teofano raštuose suvokiamas kaip kelionė į vidinį atsinaujinimą, kurio centre yra žmogaus širdis. Jis aiškina, kad širdis yra dvasinio gyvenimo centras, o mintys ir veiksmai yra tarsi šios širdies atspindys. Rašte pabrėžiama, kad žmogus negali pasiekti tikrojo dvasinio gyvenimo, jei jo širdis lieka užteršta aistromis ir nuodėmėmis. „Sielos išganymas prasideda nuo širdies apsivalymo. Kai širdis yra tyra, ji tampa Dievo buveine,“ – rašo Teofanas.
Didelis dėmesys skiriamas maldai, kuri yra pagrindinis dvasinio gyvenimo įrankis. Teofanas pabrėžia, kad malda nėra tik ritualas ar kasdienė pareiga, bet gyvas ryšys su Dievu. Jis rašo: „Melskis taip, kad tavo širdis kalbėtų su Dievu. Tik tokia malda gali atnešti tikrąjį gyvenimą ir vesti sielą į amžinąją šviesą.“ Maldos svarba slypi jos gebėjime nukreipti žmogaus protą ir jausmus į Dievą, pašalinti dėmesį nuo pasaulietiškų rūpesčių ir sukurti vidinę ramybę.
Knygoje aptariama ir nuodėmės prigimtis bei jos poveikis žmogaus sielai. Teofanas aiškina, kad nuodėmė yra ne tik moralinis nusižengimas, bet ir dvasinis nuodijimas, kuris užteršia žmogaus sielą ir atitolina nuo Dievo. „Kiekviena nuodėmė yra tarsi tamsus šešėlis, kuris užstoja Dievo šviesą. Norėdami patirti Dievo šviesą, turime atsikratyti šių šešėlių per atgailą ir savęs išsižadėjimą.“ Teofanas ragina nebijoti atgailos, nes ji yra būdas ne tik susitaikyti su Dievu, bet ir atrasti tikrąją gyvenimo prasmę.
Vienas iš svarbiausių knygos aspektų yra mokymas apie dvasinį apsisprendimą. Teofanas pabrėžia, kad dvasinis gyvenimas nėra pasyvus būvis, bet aktyvi žmogaus pastanga siekti Dievo. Jis rašo: „Gyventi dvasiškai reiškia nuolat būti pasiruošusiam atsiduoti Dievui ir Jo valiai. Tai nėra vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis pasirinkimas, kuris reikalauja atsidavimo ir meilės.“ Šis mokymas įkvepia skaitytoją prisiimti atsakomybę už savo dvasinį gyvenimą ir nuolat stengtis augti tikėjime.
Teofanas daug dėmesio skiria ir tam, kaip atpažinti bei kovoti su pagundomis. Jo mokyme aiškinama, kad žmogus susiduria su dvasiniais priešais, kurie stengiasi atitraukti nuo Dievo. „Pagunda yra kaip audra, kuri ateina, kad sugriautų tavo vidinę ramybę. Bet jei tavo tikėjimo pagrindas yra tvirtas, jokia audra tavęs nesugriaus.“ Šie žodžiai skatina tikinčiuosius ugdyti tvirtą tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu, kad galėtų atlaikyti gyvenimo sunkumus.
Knygoje aptariamas ir vidinės tylos svarbumas. Teofanas mokė, kad tik tyloje žmogus gali išgirsti Dievo balsą. „Dievas kalba tyliai, todėl turime išmokti klausytis. Tik tyloje žmogaus siela gali pajusti Dievo buvimą.“ Šis mokymas kviečia žmones atsitraukti nuo kasdienių triukšmų ir skirti laiko apmąstymams bei vidinei maldai.
Teofano raštas yra kvietimas į gilų dvasinį gyvenimą, kuris nėra grindžiamas vien išoriniais veiksmais ar ritualais, bet vidiniu atsinaujinimu ir bendryste su Dievu. Knyga primena, kad tikrasis dvasinis gyvenimas reikalauja nuolatinės pastangos, savęs atsisakymo ir širdies atsidavimo Dievui. Šis mokymas išlieka aktualus ne tik ortodoksų tikintiesiems, bet ir kiekvienam, kuris ieško gilesnio gyvenimo tikslo ir prasmės. Kaip rašo Teofanas: „Gyventi dvasiškai – tai ne tik sekti Dievą, bet ir leisti Dievui keisti tavo gyvenimą.“
Kelios citatos:
- Apie širdies apsivalymą: „Pagrindinis dvasinio gyvenimo tikslas yra širdies apsivalymas. Kol širdis yra užteršta aistromis, ji negali tapti Dievo buveine.“
- Apie maldos svarbą: „Maldos tikslas yra ne tik kalbėti Dievui, bet leisti Dievui kalbėti tavo sielai. Kai malda tampa širdies šauksmu, ji atveria kelią į Dievo artumą.“
- Apie nuodėmės poveikį sielai: „Kiekviena nuodėmė yra tarsi tamsi dėmė, kuri dengia tavo sielos šviesą. Tik per nuoširdžią atgailą galime pašalinti šias dėmes ir atverti kelią Dievui.“
- Apie dvasinį apsisprendimą: „Dvasinis gyvenimas yra nuolatinis pasirinkimas sekti Dievą. Tai reikalauja ne vienkartinio apsisprendimo, bet kasdienio atsidavimo ir pasitikėjimo Jo valia.“
- Apie tylos reikšmę dvasiniame gyvenime: „Tik tyloje žmogus gali išgirsti Dievo balsą. Širdies ramybė ir tyla yra būtinos, kad pajustume Dievo veikimą savo gyvenime.“
- Apie pagundas: „Pagunda yra tarsi dvasinė audra, kuri siekia sugriauti tavo ramybę. Bet jei tavo tikėjimo pamatai yra tvirti, jokia audra tavęs nesunaikins.“
- Apie dvasinį augimą: „Dvasinis augimas reikalauja kantrybės ir pastangų. Negalima tikėtis greitų rezultatų – Dievas dirba su mumis lėtai, bet nuolat.“