„Dievo žodis“ yra sąvoka, kuri naudojama įvairiose religijose apibūdinti Dievo perduotą apreiškimą žmonijai. Ji gali turėti kelias prasmes, priklausomai nuo religinių tradicijų ir konteksto.
Krikščionybėje
Krikščionybėje „Dievo žodis“ dažniausiai reiškia Bibliją, kurią tikintieji laiko Dievo įkvėptu ir neklystančiu žodžiu. Biblijoje yra Dievo nurodymai, mokymai, įstatymai ir pažadai, kurie buvo perduoti per pranašus, apaštalus ir Jėzų Kristų. Krikščionys tiki, kad Biblija yra galutinis autoritetas tikėjimo ir elgesio klausimais, ir kad per ją Dievas kalba savo žmonėms.
Be to, „Dievo žodis“ krikščionybėje taip pat gali reikšti Jėzų Kristų. Evangelijos pagal Joną pradžioje sakoma: „Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas“ (Jono 1:1). Šiuo atveju „Žodis“ (graikiškai Logos) reiškia Jėzų, kuris yra laikomas Dievo įsikūnijimu ir Dievo žodžio pasireiškimu žemėje.
Judaizme
Judaizme „Dievo žodis“ paprastai reiškia Torą, pirmąsias penkias Hebrajų Biblijos (Tanacho) knygas. Tora laikoma tiesioginiu Dievo nurodymu, perduotu Mozei ant Sinajaus kalno. Judaizme Toros studijavimas yra laikomas šventa pareiga, nes tai yra būdas pažinti Dievo valią ir gyventi pagal Jo įstatymus.
Islame
Islame „Dievo žodis“ reiškia Koraną. Musulmonai tiki, kad Koranas yra tiesioginis ir galutinis Dievo apreiškimas, perduotas pranašui Muhammadui per angelą Gabrielių (Jibril). Koranas yra laikomas neklystančiu ir amžinu Dievo žodžiu, kuris turi vadovauti visiems musulmonų gyvenimo aspektams.
Bendrai
Visose šiose religijose „Dievo žodis“ reiškia dievišką apreiškimą, kuris yra pagrindinis tikėjimo šaltinis. Šis žodis gali būti išreikštas šventuose raštuose arba įsikūnijęs asmenyje (kaip krikščionybėje su Jėzumi). Dievo žodis yra laikomas autoritetingu ir šventu, ir tikintieji siekia gyventi pagal šį žodį, kad galėtų palaikyti artimą ryšį su Dievu ir vykdyti Jo valią.