„Dievo Avinėlis“ (lot. Agnus Dei) yra krikščioniškas titulas, naudojamas Jėzui Kristui apibūdinti. Šis terminas kilęs iš Naujojo Testamento, konkrečiai iš Jono Evangelijos, kurioje Jonas Krikštytojas, pamatęs Jėzų, ištarė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29). Ši frazė simbolizuoja Jėzų kaip nekaltą auką, kuri paaukojo save už žmonijos nuodėmes, panašiai kaip Senojo Testamento laikais buvo aukojami avinėliai.
Senojo Testamento laikotarpiu avinėliai buvo naudojami kaip aukos Dievui, ypač per žydų Paschą, kai avinėlis buvo aukojamas, kad apsaugotų Izraelio tautą nuo sunaikinimo Egipte. Jėzus, kaip Dievo Avinėlis, yra suvokiamas kaip galutinė ir tobula auka, kuri atperka pasaulį nuo nuodėmės.
Liturgijoje „Dievo Avinėlis“ yra naudojamas ypatingai katalikų mišiose, per kurias giedama ar sakoma malda „Agnus Dei“. Ši malda yra dalis eucharistijos liturgijos ir ją giedant ar sakant, tikintieji meldžia Jėzaus gailestingumo ir taikos, prieš priimdami Šv. Komuniją. Tai simbolizuoja tikinčiųjų pasirengimą priimti Jėzaus auką ir susivienyti su juo per šį sakramentą.
Simboliškai, „Dievo Avinėlis“ taip pat dažnai vaizduojamas mene – Jėzus pavaizduojamas kaip avinėlis, dažnai su kryžiumi arba vėliava, simbolizuojančia jo pergalę prieš mirtį. Tai yra vienas iš svarbiausių ir giliausių krikščioniškosios tikėjimo išraiškų, kuris apibendrina Jėzaus misiją ir jo reikšmę tikinčiųjų gyvenime.