„Dieviškoji matrica“ – tai idėja, sujungianti kvantinės fizikos įžvalgas, religinius šventraščius ir žmogaus vidinio ryšio su pasauliu paieškas. Ši koncepcija kelia mintį, kad visata nėra atsitiktinių dalykų visuma, o greičiau sąmoningai suderinta sistema, kurioje visi esame neatsiejama dalis. Ši mintis yra glaudžiai susijusi su daugybe filosofinių ir dvasinių mokymų, kurie per šimtmečius bandė paaiškinti žmogaus ir visatos ryšį.
Kvantinės fizikos įžvalgos, tokios kaip dalelių ir bangų dualumas ar kvantinis nesusietumas, rodo, kad visata yra tarpusavyje susijusi ir veikiama sąmonės. Gregg Braden, nagrinėdamas šiuolaikinių mokslinių atradimų ir religinių tekstų sąsajas, teigia, kad tai, ką šiuolaikinis mokslas tik dabar pradeda suprasti, buvo žinoma senovės išminčiams. Jų pasaulėžiūra grindėsi vienovės ir tarpusavio priklausomybės principais. Braden aiškina, kad „Dieviškoji matrica“ yra šis tarpusavio ryšių tinklas, kuris jungia ne tik žmones tarpusavyje, bet ir mus su aplinka bei pačia visata.
Maxo Plancko mintys taip pat praturtina šią idėją. Jis teigė, kad visa materija egzistuoja tik veikiant tam tikrai jėgai, kuri, jo manymu, yra sąmoningas ir intelektualus Protas. Šis Protas – tai visos materijos pagrindas, visatos struktūros pagrindas, kurį galime vadinti „Dieviškąja matrica“. Ši jėga sukuria ryšius tarp mūsų ir mus supančio pasaulio, todėl kiekvienas veiksmas, mintis ar emocija tampa bendra visatos dalimi.
Senovės tradicijos, įskaitant indėnų, vedų ir kitų kultūrų mokymus, dažnai kalbėjo apie pasaulį kaip apie gyvą, kvėpuojančią visumą, kur žmogus yra neatsiejama gamtos dalis. Šios kultūros suvokė gyvybę kaip šventą ir glaudžiai susijusią su dangaus bei žemės sąjunga. Tačiau, kaip teigia Braden, laikui bėgant žmonės ėmė pamiršti šį ryšį, jaustis atskirti nuo visumos, todėl pradėjo kovoti tarpusavyje ir su gamtos jėgomis.
„Dieviškoji matrica“ skatina atkurti šį prarastą ryšį ir suvokti, kad kiekvienas esame ne tik šio tinklo dalis, bet ir kartu jo kūrėjai. Ši mintis pabrėžia, kad kiekviena mintis, emocija ar intencija daro įtaką tiek mums patiems, tiek platesnei visatos sąrangai. Braden šią idėją iliustruoja metafora: „Esame viskas – dailininkai, teptukai ir jų nutapyti paveikslai“.
Ši sąvoka turi ir praktinį taikymą. Ji kviečia permąstyti savo veiksmus ir mintis, suvokiant jų poveikį platesniam pasauliui. Tai priminimas, kad kiekvienas mūsų turime galią kurti harmoningą ryšį su aplinka ir vienas kitu. Taip pat šis suvokimas skatina ieškoti atsakymų į didžiuosius gyvenimo klausimus apie visatos prasmę ir žmogaus vietą joje.
„Dieviškoji matrica“ – tai ne tik filosofinis apmąstymas, bet ir kvietimas sugrįžti į vienybės su pasauliu ir savimi būseną, kur kiekvienas galime būti savo gyvenimo kūrėjas ir prisidėti prie visatos harmonijos.