Lectio Divina – tai senovinė krikščioniška dvasinio skaitymo praktika, kurios tikslas yra gilus ir apmąstytas Dievo Žodžio įsisavinimas, siekiant dvasinio atnaujinimo ir ryšio su Dievu stiprinimo. Iš lotynų kalbos „Lectio Divina“ reiškia „Dieviškasis skaitymas“, ir tai yra būdas ne tik skaityti Šventąjį Raštą, bet ir jį apmąstyti, maldauti bei kontempliuoti.
Tradiciškai Lectio Divina susideda iš keturių pagrindinių etapų:
- Lectio (Skaitymas):
- Tai yra pirmasis etapas, kai pasirenkama tam tikra Šventojo Rašto ištrauka ir ji lėtai bei atidžiai skaitoma, stengiantis suprasti tekstą pažodžiui. Svarbu sutelkti dėmesį į tekstą ir leisti Dievo Žodžiui prabilti. Šiame etape siekiama paprasto suvokimo, ką tekstas sako pažodžiui.
- Meditatio (Apmąstymas):
- Šiame etape skaitomas tekstas apmąstomas, stengiantis suvokti gilesnę prasmę, ką jis sako tau asmeniškai. Tai tarsi dvasinis dialogas su Dievu, kuriame stengiamasi suvokti, kaip Dievo Žodis gali būti pritaikytas kasdieniame gyvenime. Kiekvienas gali mąstyti, kokią tiesą Dievas nori jam atskleisti per šią ištrauką.
- Oratio (Maldavimas):
- Šis etapas apima maldą kaip atsaką į tai, ką Dievas per tekstą kalba tavo širdžiai. Tai gali būti padėkos, atgailos ar prašymo malda. Tai momentas, kai žmogus pasikalba su Dievu, išreikšdamas savo vidinius jausmus, mintis ir prašymus, kurie kyla po apmąstymo.
- Contemplatio (Kontempliacija):
- Paskutinis etapas, kuriame tikintysis tyliai buvoja Dievo akivaizdoje, atsipalaidavęs ir atviras Dievo veikimui. Tai ne aktyvus apmąstymas, o tiesiog buvimas su Dievu. Šiame etape siekiama vidinės ramybės, susijusios su artumu Dievui ir gilesniu Dievo buvimo pajautimu.
Kai kurie žmonės taip pat įveda papildomą Actio (veikimo) etapą, kuriame siekiama pritaikyti dvasinę patirtį ir supratimą kasdieniame gyvenime. Po Lectio Divina praktikos tikintysis gali klausti savęs, kaip Dievo žodis ir suvokta tiesa gali būti išreikšti veiksmais.
Lectio Divina tikslai:
- Asmeninis ryšys su Dievu:
- Lectio Divina yra būdas kurti gilesnį asmeninį ryšį su Dievu per Šventąjį Raštą. Per šią praktika tikintieji stengiasi išgirsti, ką Dievas sako per savo Žodį ir atsakyti Jam malda.
- Dievo Žodžio įsisavinimas:
- Tai daugiau nei paprastas Šventojo Rašto skaitymas; tai dvasinis įsiklausymas ir meditacija, kurios metu Dievo Žodis tampa gyvas širdyje ir prote.
- Vidinė transformacija:
- Lectio Divina siekiama ne tik suprasti Dievo Žodį, bet ir transformuoti tikinčiojo širdį bei gyvenimą, kad jis taptų labiau panašus į Kristų.
- Kontempliacija ir ramybė:
- Praktikuojant Lectio Divina, tikintysis pasiekia gilų vidinį susikaupimą ir ramybę, leisdamas Dievui veikti širdyje ir prote be įprastinių proto triukšmo ir blaškymosi.
Lectio Divina gali būti praktikuojama tiek individualiai, tiek bendruomenėje. Katalikų vienuolijos, kaip antai benediktinai ir kiti vienuoliai, nuo seno šią praktiką taiko savo kasdieniame gyvenime. Kiekvienas gali naudoti Lectio Divina, nepriklausomai nuo teologinių ar dvasinių žinių lygio, nes ši praktika remiasi paprastu ir nuoširdžiu Šventojo Rašto apmąstymu.
Lectio Divina nauda:
- Gilesnis Šventojo Rašto supratimas:
- Ši praktika padeda giliau suvokti ir asmeniškai pritaikyti Dievo Žodį, o ne tik pažodžiui skaityti Biblijos tekstus.
- Dvasinis augimas:
- Praktikuojant Lectio Divina reguliariai, tikintysis gali patirti dvasinį augimą, didesnę ramybę ir gilų Dievo buvimo pajautimą.
- Tylos ir susikaupimo skatinimas:
- Lectio Divina skatina susikaupimą ir meditaciją, kurie padeda nusiraminti, ypač šiandienos greitame ir triukšmingame pasaulyje.
Lectio Divina yra gilus dvasinio skaitymo ir maldos metodas, kuris per Šventojo Rašto apmąstymą padeda tikintiesiems patirti Dievo artumą ir augti dvasiniame gyvenime. Ši praktika ugdo dvasinį jautrumą Dievo žodžiui, skatina maldą ir kontempliaciją, kuri galiausiai veda prie gilesnės Dievo meilės ir asmeninio santykio su Juo.