Demiurgas yra filosofinis ir religinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „δημιουργός“ (dēmiourgós), kuris reiškia „amatininkas“ arba „kūrėjas“. Šis terminas pirmą kartą atsirado Platono filosofijoje, tačiau vėliau tapo itin svarbus neoplatonizme, gnosticizme ir kitose filosofinėse bei religinėse tradicijose.
Platono filosofijoje demiurgas yra dieviškasis kūrėjas, kuris suformuoja fizinį pasaulį pagal tobulus amžinus modelius arba formas, kurios egzistuoja dvasiniame pasaulyje. Platono dialoge „Timajas“ demiurgas vaizduojamas kaip geranoriškas kūrėjas, kuris kuria pasaulį iš chaoso ir siekia jį padaryti kuo tobulesniu, remdamasis amžinaisiais idealais. Demiurgas yra tarsi tarpininkas tarp amžinųjų formų pasaulio ir materialaus pasaulio.
Platonui demiurgas yra geranoriška ir protinga būtybė, kuri nori, kad sukurtas pasaulis būtų geras ir gražus, nors materialusis pasaulis ir negali būti tobulas dėl savo ribotumo. Demiurgo veikla čia simbolizuoja harmonijos ir tvarkos įvedimą į chaotišką materiją.
Gnosticizme, kuris yra ankstyvosios krikščionybės ir helenistinės filosofijos kryptis, demiurgo sąvoka turi neigiamą reikšmę. Gnostikai demiurgą laiko žemesne dieviškąja būtybe arba dvasia, kuri sukūrė materialų pasaulį, tačiau šis pasaulis laikomas netobulu, blogu ir apgaulingu. Pagal gnosticizmą, demiurgas yra atskirtas nuo tikrojo Dievo arba Aukščiausiosios Esybės, kuris yra grynai dvasinis ir tobulas. Demiurgas šiuo atveju vaizduojamas kaip netobulas arba netgi piktavališkas kūrėjas, atsakingas už žmonių sielų įkalinimą materialiame pasaulyje.
Gnostinėje mitologijoje demiurgas dažnai tapatinamas su biblinės kūrybos Dievu iš Senajame Testamente aprašyto pasaulio sukūrimo, tačiau šiame kontekste jis laikomas arogantišku ir neišmanančiu, manančiu, kad yra aukščiausia būtybė, nors iš tikrųjų jis yra tik tarpinė būtybė tarp Aukščiausiojo Dievo ir žmonijos.
Neoplatonizme demiurgas išlaiko teigiamą reikšmę, nors „Vienis“ (Dievas) išlieka aukščiausia, tobuliausia esybė, o demiurgas veikia kaip tarpininkas, kuris organizuoja materiją pagal dvasines formas. Demiurgas laikomas protingu kosmoso tvarkytoju, kuris per emanaciją suteikia formą ir struktūrą visatai.
Demiurgas įvairiose tradicijose:
- Platono filosofijoje: Geranoriškas kūrėjas, kuris suformuoja pasaulį pagal tobulus dvasinius idealus.
- Gnosticizme: Žemesnė, netobula arba net piktavališka dievybė, atsakinga už materialaus, netobulo pasaulio sukūrimą.
- Neoplatonizme: Kosminis kūrėjas, kuris yra tarpininkas tarp amžinųjų formų pasaulio ir materialios visatos.
Demiurgo sąvoka, nors ir kilusi iš Platono filosofijos, turėjo didelę įtaką įvairioms religinėms ir filosofinėms tradicijoms, ypač kalbant apie santykį tarp dvasinio ir materialaus pasaulio bei apie dieviškojo kūrimo procesą.