Kas yra Danijos karaliaus dvasia?

Danijos karaliaus dvasia, kenčianti skaistykloje yra garsus personažas iš Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas“. Ši dvasia yra nužudyto karaliaus Hamleto, jauno princo Hamleto tėvo, vaiduoklis. Ši figūra vaidina svarbų vaidmenį dramos siužete, nes ji atskleidžia tiesą apie savo mirtį ir skatina princą Hamletą imtis keršto.

Kas yra ši dvasia?

  1. Karaliaus Hamleto vaiduoklis:
  • Karaliaus Hamleto dvasia pirmą kartą pasirodo pirmajame pjesės veiksme kaip vaiduoklis, kuris klaidžioja naktį aplink Elsinoro pilį. Jį pirmiausia pamato sargybiniai ir Hamleto draugas Horacijus, o vėliau dvasia susitinka ir su pačiu Hamletu. Dvasia save atskleidžia kaip Hamleto tėvo, karaliaus Hamleto, dvasią.
  1. Kerštas dėl žmogžudystės:
  • Karaliaus dvasia atskleidžia Hamletui, kad jis buvo nužudytas savo brolio Klaudijaus, kuris į sostą pakilo po karaliaus mirties ir vedė karalienę Gertrūdą, Hamleto motiną. Dvasia prašo savo sūnaus atkeršyti už jo mirtį, tačiau įspėja, kad neturi kenkti motinai Gertrūdai.
  1. Dvasia skaistykloje:
  • Karaliaus dvasia teigia esanti skaistykloje, kentėdama už savo nuodėmes, nes mirė nepadariusi atgailos už savo nuodėmes. Tai atspindi krikščioniškąją to meto idėją apie skaistyklą, vietą, kur sielos po mirties yra apvalomos prieš patekdamos į rojų. Karaliaus siela negali rasti ramybės, kol nebus atkeršyta už jo mirtį. Citata iš pjesės:
  • „Man buvo atimtas gyvenimas, karūna, karalienė – perdamasis per miego valandą nuodėmėse, neatsiprašytas, neatgailavęs, neatleidęs nuodėmių, nuplėštas šiame purve į amžinybę.“
  1. Hamleto moralinė dilema:
  • Ši dvasia sukelia Hamletui didelį moralinį ir egzistencinį konfliktą. Jis jaučia pareigą atkeršyti už savo tėvą, bet taip pat abejoja, ar kerštas yra teisingas ir ar vaiduoklis tikrai sako tiesą. Hamletas taip pat dvejoja dėl galimų keršto pasekmių ir savo paties veiksmų teisingumo.

Dvasios reikšmė:

  • Keršto motyvas: Karaliaus dvasia įžiebia pagrindinį pjesės konfliktą – Hamleto keršto siekį prieš Klaudijų, kurio metu Hamletas susiduria su moraliniais, filosofiniais ir psichologiniais iššūkiais.
  • Skaistykla: Dvasia įkūnija renesansinės krikščioniškosios teologijos idėją apie skaistyklą – vietą, kurioje sielos kenčia, kol už nuodėmes bus atlikta atgaila.
  • Tėvo ir sūnaus santykiai: Dvasia stiprina tėvo ir sūnaus ryšį, skatindama Hamletą veikti iš lojalumo ir pagarbos savo šeimai.

Danijos karaliaus dvasia, kenčianti skaistykloje, yra esminis personažas Šekspyro „Hamlete“. Ji atskleidžia paslėptą tiesą apie karaliaus žmogžudystę ir įkvepia pagrindinį veikėją Hamletą imtis veiksmų. Dvasios patiriamos kančios skaistykloje simbolizuoja neišspręstas nuodėmes ir neteisingumą, kuris tęsiasi net po mirties, ir parodo keršto bei teisingumo paieškos temą, būdingą visai tragedijai.