Būties esmė arba quidditas (lot. „quidditas“, reiškia „kas tai yra“) yra filosofinis terminas, vartojamas apibūdinti tai, kas sudaro objekto prigimtį arba esmę, tai yra, kas daro tą daiktą būtent tuo, kuo jis yra. Tai atsako į klausimą: „Kas tai yra?“ Kitaip tariant, būties esmė yra tam tikro daikto ar būtybės savybių visuma, kuri apibrėžia, kas tas daiktas iš tikrųjų yra, nepriklausomai nuo jo atsitiktinių arba išorinių savybių.
Quidditas filosofijoje:
- Viduramžių scholastika:
- Quidditas yra labai svarbi sąvoka scholastinėje filosofijoje, ypač Tomistinės teologijos kontekste, kurioje Tomas Akvinietis ją naudojo skiriant tarp esmės (quidditas) ir egzistencijos (esse). Esmė yra tai, kas nurodo daikto prigimtį, o egzistencija nurodo tai, kad šis daiktas egzistuoja realybėje.
- Pvz., arklio quidditas – tai savybių rinkinys, dėl kurio gyvūnas yra būtent arklys, o ne, pavyzdžiui, žmogus ar medis. Arklio esminės savybės, tokios kaip keturios kojos, tam tikras genetinis kodas ir galimybė vežti krovinį, sudaro jo esmę, tačiau tai nėra jo egzistencija.
- Aristotelio filosofija:
- Aristotelis quidditą siejo su substancija (ousia), kuri yra esminė visų daiktų prigimtis. Jis skyrė dvi pagrindines daikto dalis: materiją (iš ko daiktas padarytas) ir formą (tai, kas daiktą daro tuo, kuo jis yra). Quidditas susijusi su daikto forma – tai yra savybės, kurios daro jį atpažįstamą kaip tam tikrą objektą.
- Tomas Akvinietis:
- Tomas Akvinietis išplėtojo šią Aristotelio mintį, teigdamas, kad esmė (quidditas) ir egzistencija (esse) yra atskiri dalykai. Kiekvienas objektas turi savo quidditą, kuri apibrėžia, kas jis yra, bet ne kiekvienas objektas būtinai egzistuoja realybėje. Tik Dievas, pasak Akviniečio, yra tas, kurio quidditas ir esse yra vienas ir tas pats, todėl Jo būtis yra būtinoji ir nesikeičianti.
- Quidditas ir egzistencija:
- Daikto quidditas nurodo jo prigimtį ir esmę, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jis egzistuoja tikrovėje. Pavyzdžiui, mitologinė būtybė turi savo quidditą (tai, kas ją daro tuo, kuo ji yra), bet realybėje ji egzistuoti neprivalo. Tai yra skirtumas tarp to, kas „yra įmanoma“ ir to, kas „iš tikrųjų egzistuoja“.
Quidditas ir atsitiktinės savybės:
Quidditas yra tai, kas iš esmės apibūdina objektą, o atsitiktinės savybės yra tos, kurios nėra būtinos daikto prigimčiai. Pavyzdžiui, žmogaus quidditas (esmė) gali būti apibrėžtas kaip būtybė, turinti protą ir kūną, o atsitiktinės savybės (pvz., plaukų spalva, ūgis) nėra esminės – jos keičiasi, bet neapibrėžia žmogaus kaip tokio.
Būties esmės svarba filosofijoje:
- Ontologija: Quidditas leidžia nagrinėti ir apibrėžti, kas yra būtent egzistuojantys objektai ir kaip jie skiriasi nuo vienas kito. Tai pagrindinis būties filosofijos klausimas: kaip atskiri objektai gali turėti tą pačią esmę, bet skirtingas atsitiktines savybes.
- Epistemologija: Quidditas svarbus ir žinioms apie objektus. Žmogus pažįsta daiktus per jų esmines savybes – suprasdamas, kas yra jų quidditas, galima pažinti ir jų prigimtį bei savybes.
Būties esmė (quidditas) – tai objekto savybių visuma, apibrėžianti, kas jis yra pagal savo prigimtį. Tai svarbi filosofinė sąvoka, padedanti atskirti daikto prigimtį nuo jo egzistencijos, bei suprasti, kas daro daiktą unikaliu, nepriklausomai nuo jo išorinių ar atsitiktinių savybių.