Bursa yra liturginis aksesuaras, naudojamas Romos katalikų bažnyčios apeigose. Tai kvadratinės arba stačiakampės formos dėklas, į kurį dedamas korporalas – lininis audeklas, ant kurio laikoma konsekruota Ostija ir taurė per mišias. Bursa paprastai yra dekoruota ir gaminama iš to paties audinio kaip ir kiti liturginiai drabužiai, pritaikyta prie liturginio metų laikotarpio spalvų. Ji uždedama ant taurės, kuri jau būna uždengta veliumu, ir naudojama laikyti korporalą tarp šventųjų mišių.
Simboliškai bursa gali būti siejama su akmeniu, kuris buvo užristas ant Jėzaus kapo. Evangelijose aprašoma, kaip po Jėzaus laidotuvių Juozapas iš Arimatėjos ir Nikodemas užritino didelį akmenį ant naujai iškirsto kapo įėjimo, taip uždarydami jį. Šis akmuo tapo simboliniu ženklu, kuris ne tik užbaigė Jėzaus laidojimo ritualą, bet ir atskyrė jį nuo pasaulio iki prisikėlimo.
Bursa liturgijoje atlieka tą patį vaidmenį – ji apsaugo ir uždengia korporalą, saugodama jį iki kitos šventosios mišios. Kai bursa uždedama ant veliumu uždengtos taurės, tai primena akmenį, kuris uždengė Jėzaus kapą. Šis simbolinis gestas sustiprina eucharistinės aukos paslaptį ir ryšį su Jėzaus kančia, mirtimi ir laidotuvėmis.
Liturginiame kontekste bursa taip pat atlieka praktinę funkciją – ji padeda tvarkingai laikyti korporalą, kad jis būtų paruoštas kitoms apeigoms. Nors korporalas tiesiogiai naudojamas per šventąsias mišias, bursa užtikrina, kad jis būtų laikomas švariai ir pagarbiai, nes jis kontaktuoja su konsekracija per Eucharistiją. Tai yra itin svarbus liturginis aksesuaras, kuris garantuoja šventųjų reikmenų tvarkingumą ir paruošimą.
Bursą galima laikyti tarsi liturginės sandoros simboliu, kuris uždengia ir apsaugo šventus elementus, kaip akmuo, kuris laikinai uždarė Jėzaus kūną kape, prieš jo triumfališką prisikėlimą. Tai yra šventumo ir saugumo ženklas, nes Eucharistijos reikmenys yra labai svarbūs bažnyčios liturgijoje, o bursa atspindi šį ypatingą rūpestį ir pagarbą.
Nors bursa nėra matoma visuomet per mišias, jos naudojimas ir reikšmė yra giliai susiję su šventąja eucharistine paslaptimi. Šiuolaikinėse bažnyčios apeigose bursa vis dar naudojama tam pačiam tikslui – apsaugoti ir paruošti korporalą, išlaikant jo švarumą ir šventumą. Tai liturginis aksesuaras, kuris tarnauja ne tik praktiniam tikslui, bet ir primena apie šventąsias apeigas, susijusias su Jėzaus laidotuvėmis ir jo prisikėlimo pažadu.