Budistinis kalendorius yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje Pietų ir Pietryčių Azijos šalių, kur budizmas turi gilias tradicijas. Ši sistema remiasi Mėnulio ir Saulės ciklais, todėl ji dažnai vadinama lunisoliarinis kalendorius. Kai kuriuose regionuose budistinis kalendorius yra žinomas kaip „Theravados kalendorius“, pabrėžiant jo ryšį su Theravados budizmo tradicija, kuri dominuoja Šri Lankoje, Tailande, Mianmare, Kambodžoje ir Laose.
Budistinis kalendorius savo kilme siejamas su Indijos kultūra ir laiko suvokimu. Pagrindinė jo data yra susijusi su Budos Gautamos Šakjamunio mirties, arba parinirvanos, laikotarpiu. Šis įvykis laikomas vienu svarbiausių budizmo istorijoje ir tapo pagrindu naujai laiko skaičiavimo sistemai. Taip buvo siekiama pabrėžti Budos mokymo svarbą ir jo įtaką žmogaus dvasiniam gyvenimui.
Kalendoriaus pagrindas yra Mėnulio ciklai, todėl mėnesiai trunka 29 arba 30 dienų. Metai turi dvylika mėnesių, tačiau kas kelerius metus pridedamas papildomas mėnuo, kad sistema išliktų suderinta su Saulės metų trukme. Šiame kalendoriuje mėnesiai prasideda nuo jauno mėnulio fazės, o svarbiausios šventės, tokios kaip Vesakas, skirtas Budos gimimo, nušvitimo ir parinirvanos paminėjimui, yra nustatomos pagal pilnatį.
Budistinis kalendorius yra ypatingas savo ryšiu su religiniu gyvenimu. Jis nėra tik laiko matavimo priemonė, bet ir dvasinio ritmo vedlys. Šventosios dienos, žinomos kaip uposathos, yra skirtos meditacijai, moralės praktikavimui ir dvasiniam apsivalymui. Šios dienos nustatomos pagal Mėnulio fazes ir pabrėžia laiko ciklinį pobūdį, kuris svarbus budistinei pasaulėžiūrai.
Kalendorius buvo sukurtas siekiant suderinti religines praktikas ir kasdienį gyvenimą. Jo kilmė yra glaudžiai susijusi su senovės Indijos astronomija ir astrologija, kurios turėjo gilų poveikį regiono kultūrai. Šri Lanka buvo viena pirmųjų šalių, priėmusių budistinį kalendorių, kai karalius Devanampiya Tissa oficialiai priėmė budizmą trečiame amžiuje prieš Kristų. Vėliau ši sistema paplito Tailande, Mianmare, Kambodžoje ir Laose, kur iki šiol yra naudojama religiniams tikslams.
Budistinio kalendoriaus reikšmė slypi jo gebėjime sujungti žmonių kasdienybę su dvasiniais principais. Tai sistema, kuri kviečia prisiminti, kad laikas nėra tik linijinis procesas, bet ir ciklinis dėsnis, atspindintis gyvenimo nepastovumą ir atgimimo ratą. Budos mokyme pabrėžiama, kad supratimas apie laiko prigimtį padeda žmogui išsivaduoti iš prisirišimų ir pasiekti vidinę ramybę.
Budistinis kalendorius išliko svarbus iki šių dienų, nepaisant globalizacijos ir modernių laiko skaičiavimo sistemų paplitimo. Jo naudojimas pabrėžia dvasinį paveldą ir kultūrinį identitetą šalyse, kur budizmo tradicijos yra gyvos. Toks laiko suvokimas atspindi gilesnę filosofinę prasmę, kurią galima rasti Budos mokyme: „Praeitis jau praėjo, ateitis dar neatėjo, tik dabartis yra tikra. Todėl būkite atidūs ir išmintingi dabartyje“. Šie žodžiai kviečia ne tik gyventi sąmoningai, bet ir suvokti laiko prasmę kaip žmogaus dvasinio kelio dalį.
Budistinis kalendorius ir Grigaliaus kalendorius skiriasi tiek laiko skaičiavimo pagrindais, tiek metų skaičiavimo pradžia. Pagrindiniai skirtumai slypi šiuose aspektuose:
Metų pradžia. Budistinis kalendorius yra pagrįstas Budos Gautamos Šakjamunio mirties laikotarpiu, kuris laikomas pagrindiniu tašku skaičiuojant metus. Skaičiavimas prasideda nuo Budos parinirvanos, kurios data yra laikoma 543 arba 544 metai prieš Kristų, priklausomai nuo tradicijos. Tai reiškia, kad budistiniai metai yra maždaug 543 arba 544 metais „priešakyje“ Grigaliaus metų. Pavyzdžiui, 2025 metai pagal Grigaliaus kalendorių būtų budistiniai 2568 arba 2569 metai.
Metų ir mėnesių struktūra. Budistinis kalendorius yra lunisoliarinis, todėl remiasi tiek Mėnulio, tiek Saulės ciklais. Metai turi 12 mėnesių, tačiau jų ilgis (29 arba 30 dienų) yra nustatomas pagal Mėnulio fazes. Grigaliaus kalendorius, atvirkščiai, yra grynai saulės kalendorius, turintis 12 mėnesių, kurių trukmė nekinta (išskyrus vasarį keliamaisiais metais).
Dienų skaičius per metus. Dėl lunisoliarinio pagrindo budistiniai metai paprastai yra trumpesni nei Grigaliaus metai (apie 354 dienas), todėl kas kelerius metus pridedamas papildomas mėnuo, kad būtų kompensuotas skirtumas tarp Mėnulio metų ir Saulės metų. Grigaliaus kalendorius turi 365 dienas paprastaisiais metais ir 366 dienas keliamaisiais metais.
Dienų pradžia. Budistiniame kalendoriuje diena prasideda nuo saulėlydžio, o Grigaliaus kalendoriuje – nuo vidurnakčio. Šis skirtumas taip pat atspindi skirtingą laiko suvokimą ir jo pritaikymą kasdieniame gyvenime.
Religinės datos. Budistinis kalendorius orientuotas į religinių švenčių ir apeigų nustatymą, pavyzdžiui, Vesako šventę, kuri vyksta per pilnatį. Grigaliaus kalendorius, nors ir buvo sukurtas katalikų bažnyčios iniciatyva, šiandien yra pasaulietinis ir naudojamas visame pasaulyje.
Šie skirtumai rodo, kaip įvairios kultūros ir tradicijos suvokia ir pritaiko laiko skaičiavimą pagal savo dvasinius ir praktinius poreikius. Budistinis kalendorius, būdamas glaudžiai susijęs su religija ir gamtos ciklais, išlaiko savo unikalumą net ir globaliame pasaulyje, kuriame dominuoja Grigaliaus kalendorius.
Budistinis kalendorius, dar žinomas kaip Theravados kalendorius, naudojamas daugelyje Pietų ir Pietryčių Azijos šalių: Šri Lanka, Tailandas, Mianmaras, Laosas, Vietnamas ir kt.