Pradžios knyga (Genesis) yra pirmoji knyga Biblijoje ir vienas svarbiausių tekstų tiek krikščioniškoje, tiek žydų tradicijoje. Ji sudaro pirmąją Penkiaknygės (Toros) dalį ir pasakoja apie pasaulio sukūrimą, žmonijos pradžią ir Dievo santykį su savo kūriniais.
Pradžios knyga suskirstyta į kelis svarbius skyrius:
- Pasaulio sukūrimas (1–2 skyriai): Pasakojama, kaip Dievas per šešias dienas sukūrė pasaulį. Pirmąją dieną Dievas sukūrė šviesą, atskyrė ją nuo tamsos. Antrąją – sukūrė dangų. Trečiąją – sausumą ir augmeniją. Ketvirtąją – saulę, mėnulį ir žvaigždes. Penktąją – jūrų ir dangaus gyvūnus, o šeštąją – sausumos gyvūnus ir žmogų. Septintąją dieną Dievas ilsėjosi, ir ši diena buvo pašvęsta poilsiui.
- Adomas ir Ieva (2–3 skyriai): Dievas sukūrė pirmąjį žmogų – Adomą, ir vėliau – Ievą, iš Adomo šonkaulio. Jie gyveno Edeno sode, tačiau, nepaklusę Dievui ir paragavę uždraustojo vaisiaus nuo Pažinimo medžio, buvo išvaryti iš sodo. Šis epizodas apibūdina žmonijos nuodėmės pradžią ir jos pasekmes.
- Kainas ir Abelis (4 skyrius): Tai pirmasis brolžudystės atvejis Biblijoje. Kainas, pavydėdamas, kad Dievas palankiau žiūrėjo į jo brolio Abelio auką, nužudė savo brolį. Dievas nubaudė Kainą, bet taip pat apsaugojo nuo kitų žmonių keršto.
- Nojus ir tvano istorija (6–9 skyriai): Dievas, matydamas žmonijos blogį, nusprendžia sunaikinti pasaulį per tvaną, bet išgelbsti teisųjį Nojų ir jo šeimą. Nojus stato laivą (arką), į kurį surenka po porą kiekvienos gyvūnų rūšies. Po tvano Dievas sudaro sandorą su Nojumi, pažadėdamas daugiau niekada negriauti pasaulio vandeniu, o šios sandoros ženklu tampa vaivorykštė.
- Abraomo ir jo palikuonių istorija (12–50 skyriai): Knygoje pasakojama apie Abraomą, kuris tampa Dievo išrinktuoju. Dievas jam pažada, kad iš jo kils didi tauta. Abraomo istorija, taip pat ir jo sūnaus Izaoko, anūko Jokūbo bei proanūkio Juozapo istorijos yra esminės Pradžios knygos dalys. Šiose istorijose daug dėmesio skiriama tikėjimui, ištikimybei Dievui ir Jo pažadams, bei Dievo sandorai su savo žmonėmis.
Pradžios knyga baigiasi Juozapo istorija, kai jis, būdamas vergas Egipte, pakyla iki aukšto posto ir išgelbsti savo šeimą nuo bado, sukviesdamas juos į Egiptą. Ši knyga paruošia dirvą tolimesniems Biblijos įvykiams, ypač Išėjimo knygai, kuri pasakoja apie izraelitų gyvenimą Egipte ir jų išvadavimą.
Pradžios knyga apima dideles temas – sukūrimą, nuodėmę, Dievo teisingumą ir malonę bei Jo santykį su žmonėmis.
Čia yra kelios svarbios ištraukos iš Pradžios knygos:
1. Pasaulio sukūrimas (Pradžios 1:1–5):
„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa buvo virš bedugnės, ir Dievo Dvasia sklendė virš vandenų. Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir pasidarė šviesa. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir atskyrė šviesą nuo tamsos. Dievas pavadino šviesą diena, o tamsą – naktimi. Praėjo vakaras ir praėjo rytas – pirmoji diena.“
2. Adomo ir Ievos sukūrimas (Pradžios 2:7, 21–23):
„Tada Viešpats Dievas suformavo žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam gyvybės kvapą į nosį; ir žmogus tapo gyva būtybe.“
„Tada Viešpats Dievas užmigdė žmogų giliu miegu. Kol šis miegojo, išėmė vieną iš jo šonkaulių ir užpildė tą vietą kūnu. Iš to šonkaulio, kurį buvo paėmęs iš žmogaus, Viešpats Dievas padarė moterį ir atvedė ją pas žmogų. Žmogus tarė: „Štai dabar kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Ji bus vadinama moterimi, nes ji buvo paimta iš vyro.“
3. Nuopuolis – Išvarymas iš Edeno sodo (Pradžios 3:22–24):
„Tada Viešpats Dievas tarė: „Štai žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, pažindamas gėrį ir blogį. Kad dabar neištiesęs rankos neimtų ir nuo Gyvybės medžio vaisių, nevalgytų ir negyventų amžinai!“ Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo, kad dirbtų žemę, iš kurios buvo paimtas. Išvaręs žmogų, jis pastatė cherubus su liepsnojančiu kalaviju, kad jie saugotų kelią prie Gyvybės medžio.“
4. Nojaus sandora su Dievu po tvano (Pradžios 9:12–16):
„Dievas tarė: „Štai ženklas sandoros, kurią sudarau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis visoms būsimoms kartoms: dedu savo lanką į debesis, ir jis bus ženklas sandoros tarp manęs ir žemės. Kada tik surinksiu debesis virš žemės ir pasirodys lankas debesyse, prisiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų. Vandenys daugiau niekada netaps tvanu, kad sunaikintų visą gyvybę. Lankas debesyse bus ženklas, kad prisiminsiu amžiną sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų ant žemės.“
5. Dievo pažadas Abraomui (Pradžios 12:1–3):
„Viešpats tarė Abraomui: „Išeik iš savo šalies, iš savo giminių ir iš savo tėvo namų į šalį, kurią tau parodysiu. Aš padarysiu iš tavęs didelę tautą, palaiminsiu tave ir išgarsinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimu. Aš palaiminsiu tuos, kurie laimins tave, ir prakeiksiu tuos, kurie keiks tave, ir per tave bus palaimintos visos žemės gentys.“
6. Juozapo atleidimas savo broliams (Pradžios 50:19–21):
„Bet Juozapas jiems atsakė: „Nebijokite! Argi aš galiu užimti Dievo vietą? Jūs buvote sugalvoję man pikta, bet Dievas tai pavertė gėriu, kad būtų išgelbėta daugybė žmonių, kaip dabar ir yra. Tad nebijokite! Aš pasirūpinsiu jumis ir jūsų vaikais.“ Taip jis paguodė juos ir kalbėjo jiems maloniai.“
Šios ištraukos atspindi pagrindines temas, tokias kaip pasaulio kūrimas, nuodėmės atsiradimas, Dievo teisingumas ir atleidimas, taip pat Jo sandora su žmonėmis.