Belzebubas (kartais vadinamas Baal-Zebubu) yra demonas arba velnias, dažnai siejamas su aukštaisiais pragaro hierarchijos demonais. Šis vardas dažnai naudojamas apibūdinti blogio jėgas ar demonų valdovą. Belzebubo įvaizdis vystėsi per šimtmečius ir atsirado įvairiose kultūrose bei religijose, tačiau dažniausiai jis siejamas su hebrajų, krikščionių ir islamo demonologija.
Belzebubo kilmė:
- Kilmė iš Kanaano religijos:
- Belzebubo vardas kildinamas iš senovės kanaaniečių dievybės Baalo kulto. Baal buvo dievybė, kurios vardas reiškė „viešpats“ arba „valdovas“, ir ji buvo garbinama Viduriniuosiuose Rytuose, ypač Kanaane (dabartinėje Palestinoje, Libane ir Sirijoje). Viena iš Baalo formų buvo vadinama Baal-Zebub (hebrajiškai), kas gali reikšti „musių valdovas“ arba „dangiškasis valdovas“.
- Baal-Zebub buvo Ekrono mieste garbinamas kaip apsaugos nuo ligų dievas.
- Biblijoje:
- Senojo Testamento kontekste Belzebubo vardas pirmą kartą paminėtas 2 Karalių knygoje (2 Kar 1:2-3), kai Izraelio karalius Ahazijas siunčia pasiuntinius konsultuotis su šiuo dievu dėl savo sveikatos.
- Hebrajų kalba „Baal-Zebub“ gali būti interpretuojama kaip „Musių valdovas“, ir šis vardas dažnai buvo naudojamas pašiepiant stabmeldžių dievybes. Vėliau Belzebubo vardas tapo siejamas su blogio jėgomis.
- Naujasis Testamentas:
- Naujajame Testamente Belzebubas minimas kaip demonų valdovas, dažnai tapatinamas su pačiu Šėtonu. Jėzus mini Belzebubą, kai fariziejai kaltina Jėzų, kad jis išvaro demonus Belzebubo, demonų kunigaikščio, vardu (Mato 12:24–27). Jėzus šį kaltinimą paneigia, sakydamas, kad Šėtonas nesikovoja su savimi.
- Naujajame Testamente Belzebubas taip pat vadinamas „Pragaro princu“ arba „demonų valdovu“.
- Krikščioniškoji demonologija:
- Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje Belzebubas buvo laikomas vienu iš aukščiausių demonų ir artimu Šėtono bendražygiu. Jis dažnai vaizduotas kaip pragaro princas arba vienas iš aukščiausių pragaro hierarchijos vadovų.
- Belzebubas buvo laikomas vienu galingiausių demonų, kuris dažnai siejamas su puikybės nuodėme, nes puikybė laikoma viena iš didžiausių nuodėmių krikščioniškoje teologijoje.
Belzebubo vaizdavimas:
- Musių valdovas:
- Vardas „Belzebubas“ tiesiogine prasme reiškia „Musių valdovas“. Todėl jis dažnai buvo vaizduojamas kaip musių šeimininkas, simbolizuojantis mirtį, puvimą ir korupciją. Musės siejamos su blogiu, ligomis ir suirimais, o tai atspindi Belzebubo kaip blogio jėgos pobūdį.
- Demonų kunigaikštis:
- Belzebubas dažnai laikomas aukštuoju demonų valdovu arba vienu iš Septynių pragaro princų. Jis laikomas vienu iš Šėtono patikėtinių ir demonų hierarchijos viršūnėje.
Belzebubo reikšmė populiariojoje kultūroje:
- Literatūra ir menas:
- Belzebubas tapo populiaria figūra literatūroje, mene ir populiariojoje kultūroje. Dantės „Dieviškoje komedijoje“ ir Johno Miltono „Prarastame rojuje“ Belzebubas vaizduojamas kaip pragaro princas arba vienas pagrindinių demonų, veikiantis kartu su Šėtonu.
- Okultizmas ir demonologija:
- Vėlesniuose okultiniuose raštuose ir demonologijos veikaluose Belzebubas dažnai laikomas vienu iš galingiausių demonų, kuris siekia klaidinti žmones ir vesti juos į nuodėmę. Kai kuriose tradicijose jis yra vadinamas pragaro armijos generolu, kuris vykdo didžiulę įtaką žmonių gyvenimams.
Belzebubas yra galingas demonas, dažnai siejamas su velnio ar Šėtono figūra krikščionių teologijoje. Jo kilmė siejama su senovės kanaaniečių dievybe Baalu, kuris vėliau tapo blogio jėgų simboliu. Krikščioniškame kontekste Belzebubas laikomas demonų valdovu, kuris simbolizuoja puikybę ir blogio įtaką žmonijai. Jis dažnai vaizduojamas kaip pragaro princas, vadovaujantis demoniškoms jėgoms ir siekiantis sunaikinti gėrį pasaulyje.
Belzebubas yra minimas keliose svarbiose religinėse ir literatūrinėse citatose, ypač krikščioniškajame kontekste. Keletas reikšmingų citatų, kuriose jis minimas:
1. Biblija – Naujasis Testamentas:
- Mato 12:24:
- „Tai išgirdę fariziejai sakė: „Šitas išvaro demonus ne kitaip kaip per Belzebubą, demonų kunigaikštį.““
- Ši citata atspindi fariziejų kaltinimą Jėzui, esą jis naudojasi Belzebubo galia išvarinėti demonus. Jėzus atsakė, kad Šėtonas nesikovoja su savimi, taip paneigdamas jų kaltinimą.
- Morkaus 3:22:
- „Atėję iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebubą“ ir „Jis išvaro demonus per demonų valdovą.““
- Čia dar kartą išreiškiamas kaltinimas, kad Jėzus veikia per Belzebubą – demonų valdovą.
- Luko 11:15:
- „Bet kai kurie iš jų sakė: „Jis išvaro demonus per Belzebubą, demonų kunigaikštį.““
- Luko evangelijoje vėl kartojamas kaltinimas, kad Jėzus išvarinėja demonus per Belzebubo galią.
2. Senojo Testamento citata apie Baal-Zebub:
- 2 Karalių 1:2-3:
- „Ahazijas nugriuvo iš savo viršutinio kambario, esančio Samarijoje, ir sunkiai susižeidė. Jis pasiuntė pasiuntinius, tardamas: „Eikite, pasitarkite su Ekrono dievu Baal-Zebubu, ar pasveiksiu po šios ligos.““
- Šioje citatoje karalius Ahazijas siunčia pasiteirauti Baal-Zebubo – Ekrono miesto dievo, kuris yra susijęs su ligomis ir gydymu. Čia matome pirmąjį vardą „Baal-Zebub“, kuris vėliau tampa Belzebubo pavadinimu.
3. John Milton – „Prarastas rojus“ (Paradise Lost):
- John Milton savo garsiajame kūrinyje „Prarastas rojus“ (1667) vaizduoja Belzebubą kaip vieną iš galingiausių demonų, dirbančių kartu su Šėtonu.
- „Tai Belzebubas, Viešpats, kuris mus valdė tuomet, kai šlovė buvo, ir dabar, kai prakeikimas mūsų.“
- Ši citata rodo Belzebubą kaip aukštąjį demoną, kuris kartu su Šėtonu vadovauja išvarytų angelų sukilimui prieš dangų.
4. Dantė Alighieri – „Dieviškoji komedija“:
- Dantė mini Belzebubą savo epiniame kūrinyje „Dieviškoji komedija“ (1320), kur jis vaizduoja pragaro hierarchiją.
- „Belzebubo, didžiojo kunigaikščio, prieglaudoje atsiskleidžia visos nuodėmės.“
- Šioje citatoje Belzebubas pateikiamas kaip pragaro aukščiausias kunigaikštis, kuris valdo nuodėmingas sielas.
5. Teologiniai tekstai ir demonologija:
- Belzebubas Viduramžiais ir vėlesniuose demonologijos raštuose dažnai vaizduojamas kaip vienas iš aukščiausių pragaro valdovų. Kai kuriose krikščionių tradicijose jis siejamas su septyniomis mirtinomis nuodėmėmis, ypač puikybe.
- „Belzebubas, puikybės angelas, veda klystančiuosius į savęs išaukštinimą, skatinant juos pulti dėl nuodėmės.“
Belzebubas yra dažnai minimas religinėje ir literatūrinėje tradicijoje kaip demonų kunigaikštis ar net aukščiausias pragaro valdovas. Šios citatos iš Šventojo Rašto, literatūros ir demonologijos rodo jo svarbą kaip galingą piktą jėgą, susijusią su nuodėme, puikybe ir blogiu.