Bahaizmas yra pasaulinė monoteistinė religija, kurios pagrindinė idėja yra vienybės siekis – tiek žmonių, tiek religijų vienybės. Šią religiją XIX a. viduryje įkūrė Bahá’u’lláh (tikrasis vardas Mírzá Husayn-‘Alí Núrí), persų kilmės dvasinis lyderis, kurio mokymai kvietė žmoniją siekti taikos, teisingumo ir harmonijos. Bahá’u’lláh skelbė, kad visas pasaulis yra vieninga šeima, ir kvietė žmoniją atpažinti dvasinės vienybės pagrindą.
Bahaizmo pagrindinė idėja yra „vienybės atskleidimas“ – tai reiškia, kad visos religijos, pranašai ir dvasiniai mokytojai atspindi vieną tiesą, kurią skirtingi amžiai atskleidžia per skirtingas formas. Bahá’u’lláh buvo laikomas ne tik nauju pranašu, bet ir Dievo Pasiuntiniu, kuris pratęsia prieš tai buvusių pranašų, tokių kaip Mozė, Jėzus, Mahometas, Krišna ir Buda, misijas. Bahá’u’lláh mokymai sako, kad visi šie pranašai kalbėjo iš tos pačios dieviškosios šaltinio tiesos, o skirtumai tarp jų mokymų kyla iš skirtingų socialinių ir istorinių kontekstų, kuriuose jie veikė.
Bahaizmo doktrinos centre yra keletas pagrindinių principų:
- Visų žmonių vienybė – bahaistai tiki, kad nėra skirtumų tarp žmonių rasių, tautybių ar religijų, nes visi žmonės yra kilę iš to paties šaltinio ir yra vienodai vertingi. Šis principas stipriai pabrėžia rasizmo, religinio fanatizmo ir diskriminacijos atsisakymą.
- Religijų vienybė – bahaistai pripažįsta visų didžiųjų pasaulio religijų vertę, nes visos jos kyla iš to paties dvasinio šaltinio. Bahaizmas siekia sujungti religijas ir jų pasekėjus, skatinant pagarbą ir supratimą tarp skirtingų tikėjimų.
- Lyčių lygybė – bahaizmas stipriai remia idėją, kad vyrai ir moterys turi lygias teises ir galimybes visuose gyvenimo aspektuose. Bahá’u’lláh mokymai pabrėžia, kad visuomenės vystymasis gali vykti tik tada, kai moterys ir vyrai dirbs lygiomis teisėmis.
- Pasaulinė taika – bahaistai tiki, kad visuotinio taikos ir saugumo siekimas yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga. Jie pasisako už tarptautines institucijas, kurios skatintų bendradarbiavimą tarp tautų ir užkirstų kelią karams.
- Švietimo prieinamumas – bahaizmas pabrėžia, kad švietimas yra ne tik žmogaus teisė, bet ir pareiga. Kiekvienas žmogus turi būti išsilavinęs, kad galėtų pilnai įgyvendinti savo potencialą ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Religijos ir mokslo suderinamumas – bahaizmas sako, kad mokslas ir religija neturėtų prieštarauti vienas kitam, nes abu siekia pažinti tiesą. Tikėjimas ir mokslas turi būti suderinti, kad žmonija galėtų tobulėti tiek dvasiškai, tiek materialiai.
Bahá’u’lláh gyvenimas buvo kupinas iššūkių, nes jo mokymai kėlė grėsmę tuometinei politinei ir religinei tvarkai. Dėl šios priežasties jis buvo persekiojamas ir ilgus metus praleido kalėjimuose ar tremtyje. Vienas iš svarbiausių Bahaizmo tekstų yra „Kitáb-i-Aqdas“ (Šventoji knyga), kur Bahá’u’lláh pateikia savo pagrindinius įsakymus ir dvasinius principus. Ši knyga yra laikoma viena svarbiausių bahaizmo šventraščių ir apima tiek etinius nurodymus, tiek socialines nuostatas, kuriomis vadovaujasi bahaistai.
Bahaizmo bendruomenė yra labai tarptautinė ir kosmopolitinė. Bahaistai neturi dvasininkijos ir pabrėžia vietinių bendruomenių savivaldą, kai visi nariai dalyvauja bendruomenės sprendimų priėmime. Jie taip pat dažnai dirba tarptautinėse organizacijose, kurios siekia pasaulinės taikos, švietimo plėtros ar kovos su diskriminacija.
Bahai bendruomenės pastangos kurti taikos ir vienybės siekiančią visuomenę pabrėžia globalinę atsakomybę ir humanizmo vertybes. Nors bahaizmas yra mažesnis religijos požiūriu, jis auga visame pasaulyje ir tampa pastebimas per savo socialines iniciatyvas ir dvasinį mokymą, kuris pabrėžia pasaulio bendruomenių bendradarbiavimą.