Autokefalija yra terminas, naudojamas apibūdinti tam tikros krikščionių bažnyčios, ypač ortodoksų bažnyčioje, nepriklausomumą nuo kitų bažnytinių institucijų. Tai reiškia, kad autokefalinė bažnyčia turi teisę savarankiškai tvarkyti savo reikalus be tiesioginės kontrolės iš kitų bažnyčios hierarchų ar institucijų.
Pagrindinės autokefalijos savybės:
- Administracinis nepriklausomumas: Autokefalinė bažnyčia turi pilną administracinę nepriklausomybę, tai reiškia, kad ji gali savarankiškai skirti savo vadovus (paprastai vyskupus, arkivyskupus ar patriarchus), organizuoti savo hierarchinę struktūrą, spręsti vidinius bažnytinius reikalus ir nustatyti savo liturginius papročius.
- Dvasinis ryšys: Nors autokefalinė bažnyčia yra administraciškai nepriklausoma, ji išlaiko dvasinį ryšį su kitomis ortodoksų bažnyčiomis. Visos autokefalinės ortodoksų bažnyčios pripažįsta viena kitą kaip lygias ir dalijasi tuo pačiu tikėjimu bei sakramentais.
- Autokefalijos suteikimas: Autokefalijos statusas paprastai suteikiamas aukštesnio rango bažnytinės institucijos, dažniausiai Konstantinopolio Ekumeninio Patriarchato. Tačiau šis procesas ne visada yra aiškus ir gali sukelti ginčų. Pavyzdžiui, kai Konstantinopolio patriarchatas 2019 m. suteikė autokefaliją Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, tai sukėlė didelį konfliktą su Maskvos patriarchatu, kuris šią bažnyčią laikė savo jurisdikcijoje.
- Autokefalinės bažnyčios pavyzdžiai: Daugelis ortodoksų bažnyčių yra autokefalinės. Tai apima, pavyzdžiui, Rusijos Ortodoksų Bažnyčią, Graikijos Ortodoksų Bažnyčią, Serbijos Ortodoksų Bažnyčią, Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčią ir kt. Kiekviena iš šių bažnyčių yra visiškai nepriklausoma nuo kitų, nors jos ir išlaiko bendrystę tikėjime.
- Autonomija vs. Autokefalija: Autonomija yra susijusi sąvoka, bet ji reiškia dalinį nepriklausomumą. Autonominė bažnyčia gali tvarkyti savo vidinius reikalus, tačiau ji vis dar yra pavaldžioti kitai aukštesnei bažnytinei institucijai. Pavyzdžiui, Suomijos Ortodoksų Bažnyčia yra autonominė, bet priklauso Konstantinopolio patriarchatui.
Autokefalija yra svarbus principas ortodoksų bažnyčios struktūroje, užtikrinantis, kad kiekviena nacionalinė arba regioninė bažnyčia galėtų savarankiškai tvarkyti savo reikalus, išlaikant bendrystę su kitomis ortodoksų bažnyčiomis. Tai pabrėžia bažnyčios vienybę ir įvairovę bei padeda išlaikyti regioninį kultūrinį ir liturginį savitumą.