Ateizmas yra požiūris arba įsitikinimas, kad Dievas ar dievai neegzistuoja. Kitaip tariant, ateistai nepripažįsta jokios antgamtinės būtybės, kuriai būtų priskiriama dieviškoji galia ar aukščiausioji valdžia. Ateizmas dažnai priešpriešinamas teizmui, kuris apima tikėjimą Dievu arba dievais.
Ateizmo rūšys:
Ateizmas gali pasireikšti skirtingais būdais:
- Stiprus ateizmas (pozityvus ateizmas): Tai požiūris, kai žmogus aktyviai tvirtina, kad Dievas ar dievai neegzistuoja.
- Silpnas ateizmas (negatyvus ateizmas): Tai tiesiog netikėjimas dievų egzistavimu, neparemtas aktyviu tvirtinimu, kad jų nėra. Tai reiškia, kad žmogus tiesiog neturi tikėjimo dievu ar dievais, bet gali nebūti tvirtai įsitikinęs, kad jie neegzistuoja.
- Agnosticizmas: Nors agnosticizmas dažnai skiriasi nuo ateizmo, kai kurie agnostikai gali būti laikomi ateistais. Agnostikas tvirtina, kad Dievo ar dievų egzistencija yra nežinoma ar nepažini, todėl nesiima tvirtai teigti nei jų egzistavimo, nei neigimo.
Ateizmo istorija ir priežastys:
Ateizmo šaknys gali būti siejamos su senovės filosofais, tokiais kaip Demokritas ir Epikūras, kurie kėlė abejonių dėl dievų egzistavimo ir religinių dogmų. Tačiau modernusis ateizmas tapo reikšmingesnis po Apšvietos laikotarpio, kai mokslas ir racionalus mąstymas pradėjo daryti didesnę įtaką visuomenei.
Ateistai gali netikėti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:
- Mokslinis skepticizmas: Dauguma ateistų tiki, kad dievo ar dievų egzistavimą galima vertinti tik per objektyvius įrodymus. Kadangi nėra mokslinių įrodymų, pagrindžiančių antgamtinių būtybių egzistavimą, jie jų nepripažįsta.
- Problemų su religija: Kai kurie žmonės tampa ateistais dėl religinių dogmų ar etikos prieštaravimų, kuriuos jie laiko nepagrįstais arba žalingais.
- Asmeninė patirtis: Kai kuriems ateistams asmeninė patirtis ar gyvenimo įvykiai gali sustiprinti jų netikėjimą.
Ateizmo padariniai:
Ateistai, nepripažindami dievų, dažniausiai vadovaujasi sekuliariu (pasaulietiniu) požiūriu į gyvenimą, moralę ir visuomenę. Jie tiki, kad žmonės gali gyventi dorai ir prasmingai be religinių nuostatų, remdamiesi racionalumu, humanizmu ir etika, kurią galima sukurti be dieviškųjų autoritetų. Ateizmas taip pat skatina laisvą mintį ir toleranciją, kai kalbama apie religines ir filosofines pažiūras.