Astralizmas – tai filosofinė ir mistinė praktika, susijusi su sąmonės kelionėmis į astralinius planus. Jis gali būti suvokiamas tiek kaip dvasinis tyrinėjimas, tiek kaip mokslinis siekis suprasti egzistencijos esmę. Praktikuojantys astralizmą tiki, kad per mentalines projekcijas įmanoma pasiekti aukštesnius suvokimo lygmenis ir tyrinėti realybės struktūrą už fizinio pasaulio ribų.
Kai kuriose interpretacijose astralizmas įgyja religinių aspektų – jis siejamas su tikėjimu į visa apimančią dieviškąją jėgą, vadinamą Astral Trinity. Ši koncepcija jungia įvairias mistines sistemas, kuriose pabrėžiamas ryšys tarp žmogaus sąmonės, visatos harmonijos ir metafizinių jėgų.
Tam tikrose pasaulio dalyse astralizmas yra bendras terminas, apimantis skirtingas dvasines praktikas, susijusias su astralinėmis kelionėmis, sąmonės transcendencija ir energetinių laukų tyrinėjimu. Senovės mistikai ir šiuolaikiniai tyrinėtojai teigia, kad kiekvienas žmogus palieka savo pėdsaką visatoje – energetinį atspaudą, kuris gali egzistuoti ir po fizinės mirties.
Astralistai tiki, kad egzistuoja astralinės dimensijos, kuriose žmogaus siela gali keliauti, palikdama laikiną ar net nuolatinį įspaudą vadinamojoje Manos Lauko erdvėje. Priklausomai nuo žmogaus dvasinio gyvenimo ir vidinės būsenos, ši projekcija gali tapti harmoninga arba chaotiška, panašiai kaip tam tikrų religinių tradicijų rojus ar pragaras.
Kai kuriose sektose astralizmas susijęs su magijos praktika, kurioje naudojami mintiniai simboliai, vadinami mandalomis. Tikima, kad tinkamai vizualizuojant ir manipuliuojant šiomis struktūromis, galima pasiekti tokį patį efektą kaip ir ritualinėse praktikose, atliekamose su fizinėmis priemonėmis.
Astralizmo idėjos įkvėpė įvairias filosofines, dvasines ir net menines kryptis, kurios tyrinėja sąmonės ryšį su visata ir egzistencijos paslaptimis.