Apreiškimas apaštalui Jonui, dažnai vadinamas „Apreiškimo Jonui“ arba „Apreiškimo knyga“, yra paskutinis Naujojo Testamento raštas ir viena iš svarbiausių krikščioniškųjų apokaliptinių knygų. Ši knyga, dažnai žinoma kaip „Apreiškimo knyga“ (angl. Book of Revelation), buvo parašyta pirmame amžiuje, maždaug 95-96 m. po Kr. ir yra tradiciškai priskiriama apaštalui Jonui, nors kai kurie mokslininkai mano, kad ją galėjo parašyti kitas Jonas.
Turinys ir struktūra
Apreiškimo knyga apima daugybę simbolių ir vizijų, kurios yra interpretuojamos kaip pranašystės apie pasaulio pabaigą, Kristaus sugrįžimą ir galutinį Dievo pergalę prieš blogį. Knyga susideda iš septynių skyrių ir yra struktūruota kaip pranašiškos vizijos, kuriose aprašoma:
- Kristaus apreiškimas Jonui – Pradžioje Jonas mato Kristų, kuris jam suteikia pranašystės vizijas ir nurodymus rašyti į septynias Asijos mažosios (dabar Turkijos) krikščioniškas bažnyčias.
- Septyni antspaudai, trimitai ir taurės – Šios vizijos apima įvairias katastrofas, kurios turėtų įvykti prieš galutinę Dievo pergalę.
- Pasaulio pabaiga ir galutinis teismas – Aprašomi įvykiai, susiję su pasaulio pabaiga, Antikristu, ir Kristaus sugrįžimu kaip pasaulio teisėju.
- Naujojo dangaus ir žemės sukūrimas – Apreiškimo pabaigoje aprašoma nauja dangaus ir žemės sukūrimo vizija, kur Dievas gyvens su savo žmonėmis amžinai.
Simbolizmas ir interpretacijos
Apreiškimo knyga yra žinoma dėl savo sudėtingo simbolizmo ir alegorijų, kurios dažnai yra interpretuojamos įvairiai tiek krikščionių tradicijoje, tiek šiuolaikinėse teologinėse ir literatūrinėse analizėse. Simboliai, tokie kaip žvėris su septyniais galvomis, trimitai, taurės ir antspaudai, yra plačiai analizuojami ir diskutuojami dėl jų galimų reikšmių ir prasmės.
Įtaka ir svarba
Apreiškimo knyga turėjo didelę įtaką krikščionių religijai ir kultūrai, ypač apokaliptinėms ir eschatologinėms doktrinoms. Ji taip pat daro įtaką menui, literatūrai ir kultūrai, dažnai įkvėpdama apokaliptinius vaizdinius ir interpretacijas.