Apokrifai – tai Biblijos knygos, kurios nebuvo įtrauktos į oficialų kanoninį šventųjų raštų sąrašą, pripažintą daugelyje krikščioniškų tradicijų. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „apokryphos“, reiškiančio „slaptas“ arba „paslėptas“. Apokrifiniai tekstai dažnai apima tiek Senojo Testamento, tiek Naujojo Testamento literatūrą, ir jie buvo parašyti įvairiais laikotarpiais, dažnai tarp pirmojo ir antrojo šimtmečių prieš Kristų ir po Kristaus.
Apokrifų Klasifikacija
1. Senojo Testamento apokrifai:
- „Juditos knyga“: Ši knyga pasakoja apie Juditą, moterį, kuri išgelbėjo Izraelį nuo Asirijos armijos, išviliodama jų vadą ir nužudydama jį. Knyga yra žinoma dėl savo herojiškos ir drąsios moters atvaizdo.
- „Makoabejų knygos“: Šios knygos aprašo Makabejų šeimos sukilimą prieš Seleukidų dinastiją ir yra svarbios istoriniam bei religiniam kontekstui. Yra dvi knygos: „Pirmoji Makabejų knyga“ ir „Antroji Makabejų knyga“.
- „Išminties knyga“: Ši knyga kalba apie Dievo išmintį, kaip ji veikia pasaulyje ir kaip ji gali padėti žmonėms išgyventi.
2. Naujojo Testamento apokrifai:
- „Evangelija pagal Tomą“: Šis tekstas yra žinomas dėl savo įvairių pasakymų, kuriuos tariamai pasakė Jėzus, ir jis atskleidžia kitokį požiūrį į jo mokymus. Ši evangelija laikoma vienu iš gnostinių tekstų.
- „Evangelija pagal Judasą“: Ši knyga buvo atrasta 1970-ųjų pabaigoje ir pristato Judas Iskariotas kaip Jėzaus šalininką, o ne išdaviką, kaip įprasta tradicijose.
- „Apokalipsė pagal Petrą“: Ši knyga kalba apie pasaulio pabaigą ir paskutinį teismą, atskleidžiant įvairius vizijas apie pragarą ir rojų.
Kodėl Apokrifai Neįtraukti į Kanoną?
1. Teologinės priežastys: Kai kurios apokrifinės knygos buvo atmestos dėl to, kad jų mokymai neatitiko oficialios kanoninės teologijos. Pavyzdžiui, kai kurios knygos galėjo turėti gnostinių arba kitų nesuderinamų teologinių elementų.
2. Istorinės priežastys: Daugelyje krikščioniškų tradicijų apokrifai nebuvo laikomi autoritetingais, nes jie nebuvo plačiai pripažinti arba jų autentiškumas ir kilmė buvo ginčytini.
3. Liturginiai naudojimai: Kai kurios knygos nebuvo naudojamos liturgijoje arba buvo retai skaitomos bendruomeniniuose renginiuose, todėl jos nebuvo įtrauktos į oficialų kanoną.
Apokrifų Reikšmė
1. Istorinis ir kultūrinis kontekstas: Apokrifai suteikia svarbių įžvalgų apie ankstyvąją krikščionybę ir judaizmą, jų teologinius ir moralinius klausimus bei praktikas.
2. Mokymosi šaltiniai: Kai kurios apokrifinės knygos yra svarbios studijuojant skirtingus religinės minties aspektus ir istorinius kontekstus. Jos gali papildyti supratimą apie ankstyvuosius religinius ir filosofinius debatus.
3. Religiniai įkvėpimai: Net jei jos nėra kanoninės, apokrifai vis dar turi įtakos kai kurioms religijoms ir filosofinėms sistemoms, kurios juos pripažįsta kaip svarbią dalį savo tradicijos.
Apokrifai yra reikšmingi ne tik dėl jų istorinės ir teologinės reikšmės, bet ir dėl to, kaip jie padeda suprasti įvairias religines ir filosofines tradicijas, jų raidą ir skirtumus.