Antinomizmas yra teologinė doktrina arba religinis požiūris, kuris teigia, kad tikintieji yra išgelbėti malone per tikėjimą, todėl jie nėra saistomi moralinio įstatymo, kaip, pavyzdžiui, Dekalogo (dešimties Dievo įsakymų) reikalavimų. Terminas „antinomizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „anti“ (prieš) ir „nomos“ (įstatymas), reiškiančių „prieš įstatymą“.
Pagrindinės antinomizmo savybės:
- Tikėjimas prieš įstatymą: Antinomistai tiki, kad krikščionys, kurie yra išgelbėti per tikėjimą Jėzumi Kristumi, nebesilaiko Senojo Testamento įstatymų, nes jų išgelbėjimas yra pagrįstas tik Dievo malone. Jie mano, kad įstatymo laikymasis nėra būtinas išgelbėjimui, nes Kristaus auka jau užtikrino jų amžinąjį gyvenimą.
- Pauliaus mokymo interpretacija: Antinomizmo šalininkai dažnai remiasi apaštalo Pauliaus mokymu, ypač laiškais Galatams ir Romiečiams, kuriuose jis pabrėžia tikėjimo viršenybę prieš įstatymo darbus. Pauliaus teiginys, kad „įstatymas buvo mūsų auklėtojas iki Kristaus, kad būtume išteisinti tikėjimu“ (Gal 3:24), dažnai yra cituojamas kaip pagrindinis argumentas už antinomizmą.
- Kritika ir erezija: Antinomizmas dažnai buvo kritikuojamas kaip erezija, nes jis, pasak kritikų, skatina moralinį palaidumą ir neatsakingumą. Kritikai teigia, kad nors krikščionys yra išgelbėti per malonę, jie vis dar turi laikytis moralinių principų, nes moralinis įstatymas yra Dievo valios išraiška ir vadovė gyvenimui.
- Liuterio laikotarpio antinomizmas: Reformacijos laikotarpiu antinomizmas tapo ypač aktualus Martyno Liuterio mokyme. Nors pats Liuteris nepritarė antinomizmui, kai kurie jo pasekėjai, kaip Johanas Agrikola, teigė, kad krikščionys nėra saistomi įstatymo, nes tikėjimas ir malonė yra svarbiausi išgelbėjimui. Šis požiūris sukėlė didelius ginčus tarp reformatorių.
- Teologinės pasekmės: Antinomizmo teologija kelia klausimus apie krikščionių gyvenimo moralinius standartus ir įstatymo vaidmenį krikščioniškoje etikoje. Nors antinomizmo šalininkai pabrėžia tikėjimo ir malonės svarbą, dauguma krikščioniškų konfesijų pabrėžia, kad tikėjimas turėtų išreikšti save per dorą gyvenimą, laikantis moralinių principų.
- Skirtingi antinomizmo aspektai: Yra skirtingų antinomizmo formų, kai kurios iš jų pasisako už visišką atsiribojimą nuo moralinių įstatymų, o kitos labiau akcentuoja, kad įstatymas nėra būtinas išgelbėjimui, bet vis tiek svarbus krikščioniškam gyvenimui.
Antinomizmas yra svarbus teologinis klausimas, kuris susijęs su moralės ir įstatymo vaidmeniu krikščioniškame gyvenime. Nors jis siūlo radikalią malonės supratimo interpretaciją, dauguma krikščioniškų tradicijų pabrėžia pusiausvyrą tarp tikėjimo ir įstatymo laikymosi.