Amžinasis rojus yra religinė koncepcija, kuri reiškia tobulą ir amžiną laimės, ramybės bei džiaugsmo būseną po mirties. Tai vieta arba būsena, kurioje tikintieji, atlikę savo gyvenimo kelionę žemėje, patenka į dieviškąją buveinę ir amžinai gyvena artumoje su Dievu.
Krikščionybėje rojus yra laikomas galutine tikslų vieta tiems, kurie laikosi Dievo valios ir priima Jėzaus Kristaus mokymą. Krikščionys tiki, kad rojus yra Dievo karalystė, kurioje nėra kančios, nuodėmės, ligų ar mirties. Tai vieta, kur sielos patiria amžinąjį džiaugsmą ir laimę, būdamos Dievo akivaizdoje. Rojus dažnai vaizduojamas kaip sodas, kur teka gyvybės upės ir auga gyvybės medis – vaizdiniai, kurie simbolizuoja amžiną gyvenimą ir tobulą harmoniją.
Islamo tradicijoje rojus, vadinamas „Džanna“, taip pat yra amžinoji laimės būsena. Musulmonai tiki, kad po mirties teisingieji bus atlyginti įėjimu į rojų, kuris aprašomas kaip sodų su tekančiais upeliais, nuostabiais vaisiais, ir prabangiais rūmais vieta. Ten tikintieji gyvena amžinai, apsupti taikos ir Dievo malonės. Kiekvieno asmens vieta rojuje priklauso nuo jo veiksmų žemėje ir Dievo gailestingumo.
Hinduizmo ir budizmo tradicijose rojus taip pat egzistuoja, nors šios religijos dažniausiai pabrėžia sielos išsivadavimą iš reinkarnacijos ciklo kaip aukščiausią tikslą. Tačiau tiek hinduizme, tiek budizme rojus yra laikinas laimės ir ramybės lygmuo, pasiektas per gerus darbus, kol siela dar nėra pasiekusi galutinio išsilaisvinimo.
Visose šiose religijose amžinasis rojus simbolizuoja galutinį tikslą, kur žmogus patiria pilnatvę ir egzistencinę ramybę, nepriklausomai nuo žemiškųjų rūpesčių ir kančių. Tai yra tikėjimo ir vilties objektas, kuris suteikia prasmę ir kryptį religingų žmonių gyvenimui.