Agonshu yra japonų naujoji religinė judėjimo forma, įkurta 1954 m. Seiyu Kiriyama. Šis judėjimas siekia harmonijos tarp įvairių budistinių mokymų ir pabrėžia asmeninės gerovės bei dvasinio išlaisvinimo svarbą. Nors Agonshu šaknys remiasi budizmu, grupės praktikos ir filosofija apima įvairius mistinius elementus, tokias kaip apeigos, skirtos išvalyti karmos pasekmes ir pasiekti dvasinį apsivalymą.
Agonshu išsiskiria savo pabrėžimu, kad žmogus gali pasiekti išsilaisvinimą per ritualines praktikas ir dvasines apeigas, kuriomis siekiama apsivalyti nuo praeities veiksmų ir negatyvios karmos. Tai yra viena iš pagrindinių šio judėjimo idėjų – kad karma gali būti pakeista per tinkamas dvasines praktikas ir apmąstymus, o tai leis žmonėms pasiekti asmeninę laimę, gerovę ir dvasinį tobulėjimą.
- Judėjimo pavadinimas „Agonshu“ kilęs iš „Agama Sutros“ – vieno iš svarbiausių senųjų budizmo tekstų, kuriame pateikiami Budos mokymai apie dvasinį išsilaisvinimą ir teisingą gyvenimą.
- Seiyu Kiriyama teigia, kad Budos mokymai turi būti pritaikyti šiuolaikiniame gyvenime ir kad tradiciniai budizmo principai gali būti įgyvendinti per konkrečias praktikas, įskaitant meditaciją, maldas ir karmą keičiančias apeigas.
Viena svarbiausių Agonshu praktikos dalių yra vadinamoji „Homa“ apeiga, kuri atliekama su ugniu. Šios apeigos metu, anot tikėjimo, galima sudeginti neigiamą karmą ir atidaryti kelius į sielos apsivalymą bei dvasinį augimą. Ugnis simbolizuoja apsivalymą ir karminių nuodėmių sunaikinimą. Tikima, kad per šias ritualines apeigas galima tiesiogiai bendrauti su dieviškaisiais budos ir kitais dieviškaisiais šaltiniais, prašant jų pagalbos ir palaimos.
- Homa apeigos ir kitos ceremonijos vyksta per dideles masines šventes, kuriose dalyvauja tūkstančiai pasekėjų. Agonshu šventės yra išskirtinės dėl savo didžiulių ugnies ritualų ir kitų ceremoninių apeigų, skirtų dieviškosios paramos ir apsivalymo siekimui.
- Agonshu taip pat pabrėžia „tapo“, arba asmeninę dvasinę discipliną, kurią žmogus turi praktikuoti kasdien, norėdamas pasiekti geresnę dvasinę būseną ir įveikti neigiamus gyvenimo aspektus.
Judėjimo įkūrėjas Seiyu Kiriyama iš pradžių siekė atnaujinti budizmo mokymus ir juos padaryti prieinamesnius šiuolaikinei visuomenei. Jis buvo įsitikinęs, kad dvasinis tobulėjimas ir apsivalymas yra pasiekiami per tam tikras apeigas ir ritualus, o ne vien tik meditacijos ar atsiskyrimo nuo pasaulio keliu. Tai suteikė Agonshu judėjimui unikalią formą, apimančią tiek tradicinį budistinį mokymą, tiek inovatyvias praktikas.
- Nors Agonshu yra pagrįstas budistinėmis vertybėmis, jis taip pat įtraukia įvairius mistinius elementus, tokius kaip kontaktavimas su protėvių dvasiomis ir jų „ramybės“ siekimas. Tikima, kad prašant palaimos ir atliekant apeigas galima pasiekti dvasinį tobulėjimą ne tik gyviesiems, bet ir jau išėjusiems protėviams.
- Svarbi Agonshu judėjimo dalis yra švietimas. Pasekėjai yra skatinami studijuoti budizmo tekstus ir mokytis, kaip pritaikyti šiuos mokymus savo kasdieniame gyvenime. Studijos ir mokymas padeda giliau suprasti Budos mokymus ir kaip juos naudoti siekiant asmeninės gerovės bei dvasinio tobulėjimo.
Agonshu judėjimas savo istorijoje buvo įvairiai vertinamas, tačiau jis ir toliau turi pasekėjų, daugiausia Japonijoje. Nors kai kuriuos šios religinės grupės aspektus kritikuoja dėl mistinių ar netradicinių metodų, daugelis žmonių vertina Agonshu už jo dėmesį karminei apsivalymo idėjai ir asmeninės atsakomybės pabrėžimą dvasiniame kelyje.
Agonshu pabrėžia, kad per tinkamas apeigas ir asmeninę discipliną žmonės gali ne tik pakeisti savo likimą, bet ir padėti kitiems aplinkiniams gyventi geriau bei dvasinėje ramybėje.