Trys būties požymiai (arba trilaksana sanskrito kalba) yra pagrindinė budizmo doktrina, apibūdinanti esmines visos egzistencijos ypatybes. Šie trys požymiai nurodo tikrovės prigimtį ir padeda budistams suprasti pasaulio prigimtį ir kaip įveikti kančią bei pasiekti nušvitimą. Jie yra:
- Anitya (Nepastovumas):
- Viskas pasaulyje yra laikina ir nuolat kinta. Tai reiškia, kad nėra nieko, kas būtų amžina ar pastovu. Materialūs daiktai, mintys, emocijos, kūnai, netgi pasauliai kinta ir praeina. Ši idėja skatina žmones suvokti, kad prisirišimas prie pasaulio objektų ar būsenų sukelia kančią, nes jie neišvengiamai praeis. Pavyzdys: Gėlė, nors ir graži, galiausiai nuvys. Lygiai taip pat žmogaus gyvenimas, sveikata ir turtai kinta ir laikui bėgant praeina.
- Duhkha (Kančia arba nepasitenkinimas):
- Kančia yra neišvengiama būties dalis. Budizme „kančia“ (duhkha) neturi tik fizinės ar emocinės skausmo reikšmės, bet apima bendrą nepasitenkinimą gyvenimu, kurį žmonės patiria dėl nepastovumo ir prisirišimo. Kadangi viskas yra nepastovu, prisirišimas prie materialių dalykų, žmonių ar būsenų neišvengiamai sukelia kančią. Pavyzdys: Žmonės dažnai patiria kančią, kai praranda artimuosius, turtus arba sveikatą, arba kai jie negali pasiekti savo tikslų. Net malonios patirtys sukelia kančią, kai baigiasi.
- Anātman (Nebūtiškumas arba nesavastingumas):
- Nėra jokios nuolatinės „savasties“ arba „aš“, kuris būtų nekintantis ir amžinas. Ši budizmo doktrina prieštarauja daugeliui kitų religinių ir filosofinių sistemų, kurios teigia apie sielos ar „aš“ egzistavimą. Pagal budizmą, tai, ką mes vadiname „aš“, yra tik laikinas penkių skandhų (kūno, pojūčių, suvokimo, sąmonės ir sampratų) rinkinys, o mūsų tapatybė kinta su laiku. Pavyzdys: Žmogus vaikystėje, jaunystėje ir senatvėje yra skirtingas. Kūnas, mintys, emocijos ir patirtys nuolat keičiasi, ir nėra jokios stabilios, nekintančios „savasties“.
Šių trijų požymių svarba budizme:
- Supratimas apie nepastovumą, kančią ir nesavastingumą yra esminis žingsnis link nušvitimo budizme. Suvokdami, kad viskas yra laikina, žmonės išmoksta atsisakyti prisirišimo prie materialių ir emocinių dalykų. Tai padeda įveikti kančią ir rasti tikrąją ramybę.
- Meditacijos praktika budizme dažnai remiasi šių trijų požymių stebėjimu. Per meditaciją budistai tyrinėja savo patirtis ir pasaulį, siekdami giliai suvokti šiuos tris būties požymius.
- Kelias į nušvitimą (nirvaną) prasideda nuo šių požymių įsisąmoninimo. Supratimas apie nesavastingumą ir nepastovumą padeda nutraukti prisirišimą prie iliuzinių dalykų ir kančios.
Trys būties požymiai yra pamatinė budistinės filosofijos doktrina, kuri padeda suprasti pasaulio prigimtį ir žmogaus gyvenimo tikslą. Suvokdami šiuos tris požymius – nepastovumą, kančią ir nesavastingumą – budistai siekia pasiekti vidinę ramybę, atitrūkti nuo prisirišimo ir galiausiai pasiekti nušvitimą.