Dvylikos apaštalų mokymas (lot. Didaché), arba „Dvylikos apaštalų mokymas tautoms“, yra senovinis krikščioniškas tekstas, kuris priskiriamas pirmųjų šimtmečių Bažnyčiai, tiksliau – ankstyvajam krikščionių mokymui. Šis dokumentas buvo atrastas tik XIX amžiuje ir laikomas vienu svarbiausių krikščioniškosios literatūros tekstų, kuris padeda suprasti, kaip buvo organizuojama ir praktikuojama pirmųjų krikščionių bendruomenių gyvenimas.
„Didaché“ yra datuojamas I–II amžiais, ir nors nėra aišku, kas tiksliai yra jo autoriai, daugelis mokslininkų mano, kad šis tekstas galėjo būti sudarytas arba įkvėptas žmonių, kurie turėjo tiesioginį ryšį su apaštalais arba jų mokiniais. Jis buvo skirtas naujakrikštams ir bendruomenių vadovams, kad jie galėtų geriau suprasti krikščioniškąją doktriną ir praktikas.
„Didaché“ susideda iš šešiolikos trumpų skyrių, kurie apima moralinį, liturginį ir disciplinarinį gyvenimą. Dokumentas pradeda dviem moralinėmis „kelionėmis“: gyvybės ir mirties keliais. Gyvybės kelias nurodo, kaip žmogus turėtų gyventi Dievo akivaizdoje, atkreipiant dėmesį į tokius dalykus kaip meilė Dievui, artimui, atlaidumas, nuolankumas ir teisingumas. Tuo tarpu mirties kelias perspėja apie nuodėmės pasekmes ir blogį, skatinant žmones vengti blogų darbų, tokių kaip vagystės, žudymas ar garbės troškimas.
Liturginė dalis apima instrukcijas, kaip švęsti sakramentus, ypač krikštą ir Eucharistiją. Mokyme siūloma atlikti krikštą švariu tekančiu vandeniu, o jei tokios galimybės nėra, leidžiama naudoti kitus vandens šaltinius. Eucharistija aprašoma kaip dėkojimo auka, kurios metu krikščionys turėtų švęsti Kristaus kūno ir kraujo simboliką, dėkodami už Dievo malonę ir globą.
Taip pat svarbi dalis yra skirta bendruomenės lyderių pasirinkimui. „Didaché“ nurodo, kad apaštalai ir pranašai turėtų būti tinkamai gerbiami, tačiau bendruomenė pati privalo rinktis savo vadovus – vyskupus ir diakonus – kurie turi būti dievoti, sąžiningi ir dori.
Nors „Didaché“ nėra laikomas Šventojo Rašto dalimi, jis turi didelę reikšmę, nes padeda suprasti, kaip vystėsi krikščioniškosios tradicijos, ir koks buvo pirmųjų bendruomenių tikėjimas bei praktikos. Šis tekstas atskleidžia ankstyvosios Bažnyčios paprastumą ir tuo pačiu gilų dvasinį ryšį su apaštaline tradicija, padedant plėtotis krikščioniškajai kultūrai ir tikėjimui per amžius.
„Dvylikos apaštalų mokymas“, dar vadinamas „Didaché“, yra vienas iš seniausių krikščioniškųjų tekstų, aprašantis moralinius, liturginius ir bažnytinius nurodymus ankstyvajai krikščionių bendruomenei. Štai kelios svarbios citatos iš šio teksto:
- Apie gyvenimo ir mirties kelius (Didache 1:1):
- „Yra du keliai: gyvybės ir mirties keliai. Ir didelis skirtumas tarp šių dviejų kelių.“
- Apie meilę artimui (Didache 1:2):
- „Gyvybės kelias yra toks: pirma, mylėk Dievą, kuris tave sukūrė; antra, mylėk savo artimą kaip patį save, ir nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau būtų padaryta.“
- Apie mokymą ir pasninką (Didache 7:4):
- „Ne pasninkaukite kartu su veidmainiais, nes jie pasninkauja antradieniais ir ketvirtadieniais, bet jūs pasninkaukite trečiadieniais ir penktadieniais.“
- Apie krikštą (Didache 7:1):
- „Krikštykite taip: sugriebkite gyvą vandenį ir krikštykite vandenyje – įvardindami Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardus.“
- Apie Eucharistiją (Didache 9:3-4):
- „Tegul niekas nevalgo ir negeria iš jūsų Eucharistijos, jei jie nėra pakrikštyti Viešpaties vardu, nes Viešpats pasakė: ‘Nedėkite to, kas šventa, prieš šunis.’“
- Apie dėkojimą po valgio (Didache 10:5):
- „Po to, kai būsite pasisotinę, dėkokite taip: ‘Dėkojame tau, šventasis Tėve, už šventą Tavo vardą, kurį įkurdinai savo širdyse, ir už žinojimą, tikėjimą ir nemirtingumą, kurį mums davei per savo Sūnų Jėzų.’“
- Apie bažnyčios vadovus (Didache 15:1):
- „Rinkite sau vyskupus ir diakonus, kurie yra verti Viešpaties, dievobaimingi, kuklūs, ne pinigų mėgėjai, bet tiesos mylėtojai ir įrodyti prieš visus.“
Šios citatos atspindi „Didaché“ moralinį ir liturginį mokymą, skatinantį mylėti Dievą ir artimą, laikytis pasninko ir krikšto taisyklių, bei nustatančius bažnytinius nurodymus, susijusius su Eucharistija ir bendruomenės vadovais.