Dešimt Dievo įsakymų (arba Dekalogas) yra pagrindinės moralinės taisyklės, kurias, pagal Bibliją, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno. Šie įsakymai yra esminė dalis žydų ir krikščionių religinių tradicijų, ir jie apibūdina elgesio normas, kurias tikintieji turėtų laikytis savo santykiuose su Dievu ir kitais žmonėmis. Štai dešimt įsakymų:
- Neturėk kitų dievų, tik mane vieną: Šis įsakymas ragina tikėti vienu Dievu ir nepripažinti kitų dievybių. Tai pabrėžia monoteizmą ir ištikimybę vieninteliam tikrajam Dievui.
- Nedirbk jokių stabų: Įsakyme draudžiama kurti ar garbinti stabus ar kitus fizinius atvaizdus, skirtus dievams. Tai susiję su pirmuoju įsakymu ir stiprina įsipareigojimą tik vienam nematomam Dievui.
- Netark Dievo vardo be reikalo: Šis įsakymas draudžia netinkamai naudoti Dievo vardą, ragindamas pagarbą Dievo šventumui ir vengti jo vardo tuščio minėjimo.
- Švęsk šabo dieną: Šis įsakymas nurodo vieną dieną per savaitę – šabą (šeštadienį) – skirti poilsiui ir Dievo garbinimui. Krikščionys dažniausiai švenčia sekmadienį kaip Viešpaties dieną.
- Gerbk savo tėvą ir motiną: Įsakymas ragina gerbti tėvus, užtikrinant šeimos santykių stiprybę ir kartų tęstinumą.
- Nežudyk: Šis įsakymas draudžia tyčinį žmogžudystę, pabrėžiant gyvybės šventumą.
- Nepaleistuvauk: Įsakymas draudžia neištikimybę santuokoje ir ragina saugoti šeimos šventumą bei ištikimybę.
- Nevok: Šis įsakymas draudžia vagystes ir skatina gerbti kitų nuosavybę.
- Neliudyk melagingai prieš savo artimą: Įsakymas draudžia melagingus liudijimus ir pabrėžia teisingumo bei sąžiningumo svarbą visuomenėje.
- Negeisk savo artimo turto: Įsakymas ragina negeisti kitų žmonių turto, žmonos ar kitų jiems priklausančių dalykų, skatindamas pasitenkinimą tuo, ką žmogus turi.
Šie įsakymai yra moralinės ir etinės gairės, kurios padeda tikintiesiems palaikyti teisingus santykius su Dievu ir kitais žmonėmis.