Karalius Saliamonas – Biblijos Senajame Testamente minimas Izraelio valdovas, garsėjęs išmintimi, turtais ir klestinčia karalyste. Jis buvo Dovydo sūnus, perėmęs sostą po tėvo mirties. Pagal tradiciją, valdė XI a. pr. Kr. pabaigoje – X a. pr. Kr. pradžioje. Jo vardas siejamas su daugybe pasakojimų apie taiką, didingus statinius bei nepaprastus nuopelnus dvasinėje ir politinėje srityje.
Viena žinomiausių istorijų pasakoja, kaip Saliamonas, tapęs valdovu, meldėsi, kad Viešpats suteiktų išminties, o ne turtų ar pergalių mūšiuose. Dievas išklausė jo troškimą ir padovanojo ne tik proto aiškumą, bet ir įvairią žemišką gerovę. Biblijoje minima, kad Saliamonas galėjo įžvelgti giliausias teisybės puses, dėl to tapo labai gerbiamas tarp savo žmonių ir kaimyninių kraštų valdovų.
Saliamono karalystė klestėjo ekonominiu ir kultūriniu požiūriu. Jo vardas itin dažnai minimas dėl Jeruzalės šventyklos statybos – šis statinys tapo dvasiniu ir tautiniu žydų gyvenimo centru. Pasakojama, kad šventyklos grožis ir reikšmė buvo neišmatuojami, o jos aukso, brangakmenių bei ypatingų meninių detalių aprašymai pasklido plačiai.
Tačiau Saliamono valdymo pabaigoje aptinkama ir tragikos. Biblijoje teigiama, kad gausybė svetimšalių žmonų atvedė į svetimų dievų garbinimą. Ta aplinkybė aptemdė Saliamono dvasingumą, menkino jo ištikimybę Jahvei, o tai turėjo neigiamų padarinių visai karalystei. Pasak pasakojimų, po jo mirties valstybė skilo į dvi dalis – Izraelio (šiaurinę) ir Judo (pietinę).
Nors Saliamono paveikslas nublanksta senatvėje, išliekamuoju pėdsaku tapo jo užrašyti ar jam priskiriami kūriniai: „Patarlės“, „Koheleto knyga“ (dar vadinama „Ekleziasto“) ir „Giesmių giesmė“. Šie tekstai Biblijoje atspindi įvairius žmogaus gyvenimo aspektus: nuo didingos išminties iki gyvenimo trapumo, nuo prasmės paieškų iki meilės prigimties giedojimo.
Karaliaus Saliamono istorija dažnai pasitelkiama kaip pavyzdys, kad žmogaus iškilimas gali būti lydimas ir nuopuolio, jei prarandamas ištikimas ryšys su Dievu bei pamirštami dvasiniai įsipareigojimai. Vis dėlto jis išlieka vienu žymiausių Senajame Testamente minimų valdovų, kurio vardas iki šiol simbolizuoja išmintį, didingą statybinę veiklą bei patirties pamokas, įspėjančias apie žmogaus širdies trapumą.