Tapti kunigu yra ypatingas pašaukimas, reikalaujantis gilios dvasinės brandos, tikėjimo ir atsidavimo. Kunigystė yra gyvenimo pašaukimas, kai žmogus tampa tarpininku tarp Dievo ir žmonių, tarnauja tikinčiųjų bendruomenei per sakramentus, mokymą ir pastoracinę veiklą. Kaip ir vienuolystė, kunigystė reikalauja aiškaus pašaukimo ir ilgo pasiruošimo proceso.
Kaip suprasti, kad gali būti kunigas?
- Dvasinis pašaukimas: Kunigystė prasideda nuo vidinio pašaukimo tarnauti Dievui ir žmonėms. Daugelis būsimų kunigų jaučia, kad Dievas juos kviečia į ypatingą tarnystę, per maldą, Eucharistiją ar kasdienį gyvenimą. Šis pašaukimas dažnai tampa aiškesnis per laiką, kai žmogus giliau įsitraukia į Bažnyčios veiklą.
- Asmeninis noras tarnauti: Kunigo pašaukimas apima ne tik dvasinį, bet ir praktinį troškimą padėti žmonėms – tai gali būti sielovada, sakramentų teikimas, dvasinis vadovavimas ir bendruomenės ugdymas.
- Pasiruošimas ir apsisprendimas: Ne visi, kurie jaučia pašaukimą, iš karto nusprendžia tapti kunigu. Dažnai šis kelias apima ilgą dvasinį išbandymą ir apmąstymą. Šiame kelyje gali padėti dvasinis vadovas, kuris suteikia patarimų, padeda atpažinti tikrąjį pašaukimą ir paruošti sprendimą.
Bažnyčios reikalavimai norint tapti kunigu
- Sakramentinė būsena: Kandidatas į kunigystę turi būti pakrikštytas, sutvirtintas, praktikuojantis katalikas. Be to, jis turi būti viengungis ir įsipareigojęs celibatui (Lotynų apeigų Bažnyčioje).
- Kunigystės studijos (seminarija): Asmuo, norintis tapti kunigu, turi įstoti į seminariją, kur mokosi teologijos, filosofijos, Biblijos studijų ir pastoracinės veiklos. Šios studijos paprastai trunka apie 6–8 metus. Seminarija yra vieta, kur kandidatas ne tik įgyja teologinį išsilavinimą, bet ir ugdo dvasinį gyvenimą bei pasiruošia pastoracinei tarnystei.
- Noviciatas ir kunigo įšventinimas: Baigus seminariją, kandidatas priima diakonato įšventinimą, kuris yra tarpinis žingsnis į kunigystę. Po metų ar daugiau diakonato tarnystės, kandidatas įšventinamas kunigu. Per šventimus kunigas įsipareigoja laikytis celibato, klusnumo vyskupui ir įsipareigoja tarnauti Dievui ir Bažnyčiai.
- Celibatas: Katalikų kunigai prisiima įsipareigojimą gyventi celibate – tai yra savanoriškas atsisakymas tuoktis ir gyventi šeimoje, kad galėtų visiškai atsiduoti Dievo tarnystei. Tai rimtas įsipareigojimas, todėl kandidatai privalo būti tvirtai apsisprendę dėl šio gyvenimo būdo.
Ką apie kunigystę sako šventieji raštai ir religiniai tekstai?
Naujajame Testamente Jėzus pasirinko dvylika apaštalų, kurie tapo pirmieji kunigais ir vyskupais Bažnyčioje. Šie apaštalai buvo pašaukti skelbti Evangeliją ir teikti sakramentus, įskaitant Eucharistiją ir atgailos sakramentą.
- Jėzus sako apaštalams: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Morkaus 16:15). Tai yra pagrindinė kunigo misija – skleisti Evangeliją ir tarnauti tikinčiųjų bendruomenei.
- Laiške Hebrajams (Heb 5:1) rašoma: „Kiekvienas aukštasis kunigas paimamas iš žmonių ir paskiriamas žmonių reikalams Dievui, kad aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes.“ Tai nurodo kunigų vaidmenį – būti tarpininkais tarp Dievo ir žmonių, ypač per sakramentus.
Istorija ir Bažnyčios mokymas apie kunigystę
Kunigystė savo formą rado jau ankstyvojoje Bažnyčioje. Apaštalai buvo pirmieji kunigai, o jų įpėdiniai (vyskupai ir presbiteriai) tęsė jų darbą. Šventasis Paulius savo laiškuose ragina krikščionių bendruomenes laikytis tvarkos ir gerbti vadovus, kurie skiria savo gyvenimus Dievo tarnystei.
Bažnyčios mokymas remiasi kunigystės sakramentu, kuris suteikia ypatingą dvasinę galią teikti sakramentus (tokius kaip Eucharistija, išpažintis, patepimas ligonių). Kunigas tampa Dievo tarnu ir tarpininku tarp Dievo ir žmonių, tačiau taip pat turi būti giliai įsipareigojęs mokyti, vadovauti ir mylėti savo bendruomenę.
Šventasis Jonas Vianėjus, kuris yra laikomas kunigų globėju, sakė, kad „kunigystė yra meilės širdis“. Jis pabrėžė, kad kunigas turi būti visiškai atsidavęs Dievui ir žmonėms, kad galėtų tinkamai atlikti savo pašaukimą.
Dvasinis pasiruošimas tapti kunigu
- Malda ir apmąstymas: Tie, kurie jaučia pašaukimą į kunigystę, turi nuolat gilinti savo ryšį su Dievu per maldą ir dalyvavimą sakramentuose.
- Dvasinio vadovo pagalba: Dvasinis patarėjas arba kunigas gali padėti atpažinti pašaukimą ir suteikti reikalingų patarimų šiame kelyje.
- Atvirumas Bažnyčios mokymams: Kunigas turi būti pasirengęs priimti Bažnyčios mokymus ir discipliną, ypač dėl celibato ir kunigystės reikalavimų.
- Pasiruošimas tarnystei: Kunigystė yra ne tik dvasinė, bet ir praktinė tarnystė. Kunigas turi būti pasirengęs dirbti su žmonėmis, vadovauti bendruomenėms, teikti sakramentus ir dalyvauti žmonių kasdieniniame gyvenime.
Tapimas kunigu yra giliai prasmingas pašaukimas, kuris reikalauja pasiruošimo ir pasiryžimo visą gyvenimą tarnauti Dievui ir žmonėms. Bažnyčia nustato griežtus, bet prasmingus reikalavimus, kurie padeda žmogui geriau suprasti šį pašaukimą ir pasiruošti jam.