Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, dažnai vadinamas Triumfiniu įžengimu, yra reikšmingas įvykis, aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 21:1–11, Morkaus 11:1–11, Luko 19:28–40 ir Jono 12:12–19. Šis įvykis žymi paskutinę Jėzaus savaitę prieš Jo nukryžiavimą ir yra laikomas svarbiu Jo kaip Mesijo apsireiškimu. Tai taip pat atitinka pranašystes apie Mesijo atėjimą į Jeruzalę ir atspindi Dievo Karalystės skelbimą.
Aprašymas iš Evangelijų
1. Mato Evangelija (Mato 21:1–11)
Jėzus, artėdamas prie Jeruzalės, priėjo prie Betfagės ir Alyvų kalno. Jis nusiuntė du savo mokinius į netoliese esantį kaimą su nurodymais atvesti jam asiliuką.
„Eikite į kaimą, kuris priešais jus. Ten rasite pririštą asilę ir asiliuką su ja; atriškite juos ir atveskite man. Ir jeigu kas nors jums sakytų, ką jūs darote, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir tuojau pat jis juos paleis.“ (Mato 21:2–3)
Šis veiksmas įvykdė Senojo Testamento pranašo Zacharijo pranašystę:
„Sakykite Siono dukrai: ‘Štai tavo Karalius ateina pas tave, romus, jojantis ant asilo, ant asiliuko, nešulinio gyvulio jauniklio.’“ (Mato 21:5, žr. Zacharijo 9:9)
Kai mokiniai atvedė asiliuką, jie ant jo uždėjo savo apsiaustus, o Jėzus užsėdo. Žmonės, pamatę Jėzų, išklodavo savo apsiaustus ir palmių šakeles ant kelio, kad Jėzus galėtų joti per Jeruzalę.
Minios žmonės šaukė:
„Osana Dovydo Sūnui! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse!“ (Mato 21:9)
2. Morkaus Evangelija (Morkaus 11:1–11)
Morkaus pasakojimas labai panašus į Mato, tačiau čia dėmesys skiriamas tam, kaip Jėzus nusiuntė savo mokinius atvesti asiliuko, ir nurodo jų dialogą su kaimo gyventojais. Morkaus Evangelijoje Jėzus įžengia į Jeruzalę, o po to eina į šventyklą, tačiau, nesant laiko dienai, grįžta atgal į Betaniją.
3. Luko Evangelija (Luko 19:28–40)
Luko Evangelijoje Jėzaus įžengimas pabrėžiamas kaip Mesijo Karaliaus atėjimas. Luko pasakojime yra įdomi detalė: kai Jėzus artėja prie Jeruzalės, fariziejai iš minios Jėzaus prašo sutramdyti savo mokinius:
„Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ (Luko 19:39)
Jėzus atsakė:
„Sakau jums, jei šie tylės, akmenys šauks.“ (Luko 19:40)
Šis atsakymas rodo, kad Jėzaus įžengimas į Jeruzalę yra neatskiriamas ir pranašų aprašytas Mesijo atėjimo įvykis, kurio negalima sustabdyti.
4. Jono Evangelija (Jono 12:12–19)
Jono Evangelijoje aprašoma, kad daugybė žmonių, kurie girdėjo apie Jėzaus stebuklus, ypač Lozoriaus prikėlimą, susirinko pasitikti Jėzaus, šaukdami:
„Osana! Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu, Izraelio karalius!“ (Jono 12:13)
Jonas taip pat pabrėžia, kad Jėzus atvyko ant jauno asiliuko, kad išsipildytų pranašystė, tačiau mokiniai iš pradžių nesuprato šio įvykio prasmės. Tik vėliau, po Jėzaus prisikėlimo, jie suvokė, kad visa tai buvo pranašystės išsipildymas.
Dvasinė ir simbolinė reikšmė
- Mesijo įžengimas: Jėzaus įžengimas į Jeruzalę ant asiliuko yra tiesioginis Zacharijo pranašystės išsipildymas (Zacharijo 9:9). Jis atėjo kaip romus karalius, ne jodinėdamas ant karo arklio, bet ant taikingo asiliuko, pabrėždamas, kad Jo Karalystė yra dvasinė, ne politinė.
- Osana! – Šlovinimo giesmės: Žmonės šaukė „Osana!“, kas reiškia „gelbėk mus!“ arba „išgelbėjimas yra čia!“. Tai buvo ne tik pripažinimas, kad Jėzus yra Mesijas, bet ir išreikštas didelis lūkestis, kad Jėzus atneš išgelbėjimą Izraeliui. Šis šlovinimas rodo, kaip žmonės matė Jėzų kaip ilgai lauktą Karalių ir Išvaduotoją.
- Palmių šakelės ir apsiaustai: Palmių šakelės, kurias žmonės klojo priešais Jėzų, simbolizavo pergalę ir triumfą, o apsiaustų išklodimas – pagarbą ir pripažinimą. Tai buvo garbingas Jėzaus priėmimas kaip Mesijo, kuris įžengia į savo sostinę.
- Karalius ateina ramiai: Jėzaus įžengimas ant asiliuko pabrėžia Jo ramumą ir taikingą prigimtį. Jėzus neatėjo su karine jėga, bet kaip gailestingas Karalius, kuris atneša dvasinį išgelbėjimą. Jis norėjo parodyti, kad Jo Karalystė yra ne apie politinę ar karinę jėgą, bet apie meilę, gailestingumą ir atleidimą.
- Kryžiaus šešėlis: Nors žmonės Jėzų pasitiko su triumfu, Jėzus žinojo, kad netrukus bus nukryžiuotas. Įžengimas į Jeruzalę buvo pradžia paskutinės savaitės, vedančios Jį prie kryžiaus. Taigi, šis įvykis buvo tiek triumfo, tiek būsimų kančių pradžia.
Jėzaus triumfinis įžengimas į Jeruzalę yra ne tik istorinė scena, bet ir dvasinė žinia apie tai, kas yra Jėzus ir kokia yra Jo misija. Tai simbolizuoja Jėzaus kaip Mesijo atėjimą, kuris atneša taiką ir išgelbėjimą. Jis įvykdė pranašystes, parodydamas, kad Jo Karalystė yra kitokia – ne apie pasaulio galią, bet apie dvasinį atnaujinimą ir atleidimą.