Kaip graži, Marija, kaip tyra esi
lyg Žvaigždė Aušrinė nušvitai skaisti.
Dangų padabinus savo tyrumu,
gaivini pasaulį meilės gausumu.
Tu šventa, didinga, nekalta, švelni
sužibėjai žemėj laimės viltimi.
Visados meilinga lyg šviesa žvaigždės,
kur keleivį guodžia glūdumoj nakties.
Ši giesmė šlovina Švč. Mergelę Mariją kaip šventą, tyra ir didingą figūrą. Pirmoje dalyje išreiškiamas Marijos grožis ir tyrumas, palyginamas su švytinčia Žvaigžde Aušrine, kuri savo tyrumu apdovanoja dangų ir gaivina pasaulį. Antroje dalyje Marija apibūdinama kaip šventa ir švelni, suteikianti viltį ir laimę žemėje. Ji lyginama su žvaigžde, kuri šviesdama naktį, guodžia ir padeda keliautojams. Giesmė dažnai giedama per maldas ir šventes, siekiant išreikšti pagarbą Marijai ir prašyti jos dvasinės paramos bei užtarimo.