Atleisti neištikimybę yra viena iš sunkesnių emocinių ir dvasinių iššūkių, su kuriais gali susidurti žmogus. Neištikimybė sugriauna pasitikėjimą, kuris yra esminis bet kokių santykių pagrindas, todėl atleidimas gali užtrukti ir reikalauti gilaus vidinio darbo.
Biblija ir neištikimybė:
Biblijoje neištikimybė laikoma rimta nuodėme. Senojo Testamento įstatymai aiškiai nurodo, kad neištikimybė yra nusikaltimas prieš Dievą ir žmogų. Pavyzdžiui, vienas iš Dešimties Dievo įsakymų sako: “Nesvetimauk” (Išėjimo knyga 20:14). Svetimavimas buvo laikomas rimtu moraliniu nusikaltimu.
Tačiau Biblijoje taip pat yra daug mokymų apie atleidimą. Jėzus moko, kad mes turėtume atleisti vieni kitiems, kaip ir Dievas mums atleidžia. Mato evangelijoje Jėzus moko: „Atleiskite, ir jums bus atleista“ (Mato 6:14-15). Net tada, kai mus skaudžiai įžeidžia, krikščionybėje yra pabrėžiamas atleidimas ir užuojauta, nors tai nereiškia, kad turime priimti blogą elgesį.
Pavyzdys iš Jėzaus mokymų:
Vienas iš svarbiausių epizodų, susijusių su neištikimybe ir atleidimu, yra pasakojimas apie moterį, sugautą svetimaujant (Jono 8:1-11). Kai fariziejai atveda pas Jėzų moterį, norėdami ją nubausti akmenimis, Jėzus sako: „Kas iš jūsų be nuodėmės, pirmas meskite į ją akmenį.“ Tai parodo, kad Jėzus atmeta griežtą teismą ir skatina užuojautą bei atleidimą.
Atleidimo svarba:
Religiniuose tekstuose atleidimas yra būtinas siekiant dvasinės ramybės ir laisvės. Nepaisant sunkumo, atleidimas gali atnešti gijimą tiek tam, kuris jį suteikia, tiek tam, kuris jį priima. Atleisti nereiškia pamiršti ar ignoruoti skriaudą, bet leidžia paleisti pyktį ir kartėlį, kad galėtumėte judėti pirmyn.
Kaip atleisti:
- Sąmoningas sprendimas: Atleidimas prasideda nuo sąmoningo noro atleisti. Tai gali užtrukti laiko, tačiau pirmas žingsnis yra pripažinti, kad nori paleisti pyktį ir pasipiktinimą.
- Maldos ir dvasinė pagalba: Daugelis ieško paguodos ir stiprybės per maldą. Dievas gali būti stiprus ramybės ir išminties šaltinis.
- Atleidimas nereiškia sutikimo: Atleisti nereiškia, kad privalai likti toksiškuose santykiuose arba kad privalai pamiršti, kas įvyko. Tai nereiškia ir to, kad kaltininkas neturėtų prisiimti atsakomybės.
- Laikas ir kantrybė: Atleidimas yra procesas. Ne visada jis įvyksta iš karto, todėl būtina leisti sau jausti įvairias emocijas ir laipsniškai jas apdoroti.
Atleidimo galia yra didelė, o religiniai tekstai ragina mus atleisti, tačiau kiekvienas žmogus turi savą tempą ir kelią, kaip perdirbti šį skausmingą išbandymą.