Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 18,15-17; 18,18).
Evangelijos pagal Matą ištrauka, kur Jėzus kalba apie „surišimą“ ir „atrišimą“, atskleidžia didžiulę atsakomybę ir autoritetą, kurią Jis suteikia savo mokiniams bei Bažnyčiai. Šie žodžiai, pasakyti Jėzaus, nurodo ne tik žmogaus veiksmų svarbą žemėje, bet ir jų dvasinį atspindį dangaus plotmėje. Tai ištrauka, kuri turi teologinę, dvasinę ir bendruomeninę reikšmę, aiškinančią, kaip Bažnyčios autoritetas veikia ne tik fizinėje, bet ir dvasinėje realybėje.
„Surišimas“ ir „atrišimas“ čia reiškia galimybę pripažinti ar nepripažinti tam tikras situacijas, veiksmus ar net nuodėmes teisėtomis arba neteisėtomis pagal Dievo valią. Tai išreiškia dvasinio autoriteto praktiką, kuri buvo patikėta apaštalams ir jų įpėdiniams – Bažnyčios vadovams. Šis autoritetas neatsiejamas nuo atsakomybės veikti remiantis Dievo įkvėptu mokymu ir tiesa. Šiame kontekste surišimas gali būti suprantamas kaip nuodėmės paskelbimas neatleistina, o atrišimas – kaip nuodėmės atleidimas. Tai akivaizdu Jėzaus žodžiuose, kai Jis pasakė savo mokiniams: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, tiems jos bus sulaikytos“ (Jn 20,23).
Kontekste, kur Jėzus kalba apie Bažnyčios autoritetą spręsti ginčus ir priimti sprendimus, žodis „surišimas“ taip pat gali reikšti drausminį veiksmą. Jėzus prieš tai kalba apie situaciją, kai vienas tikintysis nusikalsta kitam. Procesas apima asmeninį susitaikymą, liudytojų įtraukimą ir, jei reikia, bendruomenės įsikišimą. Galiausiai, jei nusidėjęs žmogus atsisako klausyti Bažnyčios, jis laikomas „kaip pagonis ar muitininkas“. Ši drausminė praktika reiškia, kad Bažnyčiai yra suteikta teisė spręsti apie žmogaus bendrystę su tikinčiųjų bendruomene.
Svarbu pastebėti, kad šis autoritetas nekyla iš žmogaus galios, bet iš Dievo valios, perduotos per Jėzų Kristų. Šventasis Raštas pabrėžia, kad Bažnyčia nėra tik žemiška institucija – ji yra mistinis Kristaus Kūnas, kuriame veikia Šventoji Dvasia. Todėl sprendimai, priimti žemėje, turi dvasinį atspindį danguje. Šv. Augustinas, kalbėdamas apie šią ištrauką, pabrėžė, kad Bažnyčios autoritetas yra neatsiejamas nuo Dievo malonės ir jo įkvėpto mokymo. Jis rašė: „Kas veikia Dievo valia, tas veikia Jo dvasioje, ir jo darbai yra tvirtinami danguje.“
„Surišimo“ ir „atrišimo“ metaforos taip pat atspindi žmogaus laisvės ir atsakomybės santykį. Tai primena, kad mūsų veiksmai žemėje turi dvasinę reikšmę ir pasekmes. Tai ypač akivaizdu nuodėmės ir atleidimo kontekste. Nuodėmė sukuria atskyrimą tarp žmogaus ir Dievo, bet atleidimas – tiek per sakramentą, tiek per nuoširdžią atgailą – grąžina žmogų į bendrystę su Dievu. Šis procesas nėra tik individualus, bet ir bendruomeninis, nes Bažnyčia veikia kaip tarpininkė tarp žmogaus ir Dievo.
Ši ištrauka taip pat pabrėžia susitaikymo svarbą. Ginčų sprendimo kontekste Jėzus ragina pirmiausia ieškoti taikos asmeniškai, o tik tada įtraukti bendruomenę. Tai rodo, kad Jėzus vertina meilę ir vienybę kaip aukščiausias vertybes. „Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9). Surišimas ir atrišimas tampa ne tik teisės aktu, bet ir kvietimu į susitaikymą, kuris veda į tikrą dvasinę laisvę.
Bažnyčia šiuos žodžius interpretuoja kaip mokymo, drausmės ir sakramentinės galios pagrindą. Tai ypatingai atsiskleidžia Susitaikymo sakramento praktikoje, kur kunigas, veikiantis Kristaus vardu, atleidžia arba sulaiko nuodėmes. Šis sakramentas parodo, kad Dievo atleidimas visada prieinamas, jei žmogus nuoširdžiai ieško susitaikymo. Tai taip pat primena, kad nuodėmė nėra vien individualus klausimas – ji paveikia visą bendruomenę, todėl jos ištaisymas reikalauja tiek asmeninio, tiek bendruomeninio darbo.
„Ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje“ yra daugiau nei tik dvasinio autoriteto pareiškimas. Tai kvietimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, santykius su kitais ir tikėjimą. Tai priminimas, kad tikėjimo bendruomenė nėra vien žemiška organizacija – ji yra dvasinė tikrovė, veikianti kartu su Dievo valia. Šis autoritetas nėra skirtas bausti ar atstumti, bet vesti žmones į tiesą, atgailą ir Dievo meilę.