Joninės, arba Šv. Jono Krikštytojo gimimas, yra švenčiamos birželio 24 dieną ir yra viena iš svarbiausių vasaros švenčių krikščionių liturginiame kalendoriuje. Ši šventė yra ypatinga tuo, kad ji pažymi vieno iš reikšmingiausių Biblijos asmenybių, Jono Krikštytojo, gimimą. Jonas Krikštytojas yra žinomas kaip Jėzaus pirmtakas ir žmogus, kuris ruošė kelią Mesijui, skelbdamas atgailos ir atsivertimo būtinybę. Joninių šventė turi gilias tiek religines, tiek liaudies tradicijas, todėl ji svarbi ne tik Bažnyčiai, bet ir daugeliui pasaulio kultūrų, įskaitant Lietuvą.
Šv. Jonas Krikštytojas buvo gimęs kaip atsakymas į jo tėvų, Zacharijo ir Elzbietos, maldas. Zacharijas, būdamas šventyklos kunigas, gavo angelo Gabrieliaus pranešimą, kad jo sūnus bus didis Dievo tarnas, kuris ruoš žmones Viešpaties atėjimui. Šis įvykis aprašytas Luko evangelijoje ir simbolizuoja Dievo pažadą atvesti išgelbėjimą žmonėms. Jonas Krikštytojas buvo unikali asmenybė, kuri gyveno dykumoje, skelbė atgailos krikštą ir ruošė žmonių širdis Jėzaus atėjimui. Jis pats pakrikštijo Jėzų Jordano upėje, taip įvykdydamas svarbų Dievo planą. Jo gimimas ir gyvenimas yra glaudžiai susiję su Dievo išgelbėjimo planu, todėl jo atminimas yra reikšminga šventė.
Joninių šventė yra ypatinga tuo, kad tai viena iš retų krikščionių švenčių, kuri pažymi ne mirtį ar kankinystę, bet gimimą. Katalikų bažnyčios liturgijoje gimimo šventė yra retai minimas įvykis, todėl Joninės išsiskiria tarp kitų šventųjų dienų. Šv. Jono Krikštytojo gimimas yra minimas kaip ypatinga diena, nes, kaip nurodoma Evangelijoje pagal Luką, Jono gimimas buvo stebuklingas ir dieviškosios apvaizdos dalis.
Be religinių apeigų, Joninės daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra glaudžiai susijusios su pagoniškos kilmės papročiais, kuriuose švenčiama vasaros saulėgrįža. Lietuvoje ši šventė dažnai vadinama Rasomis arba Kupolėmis, ir tai yra laikas, kai gamta yra pačiame klestėjimo taške. Joninių naktis – viena trumpiausių metų naktų, todėl tradiciškai žmonės švenčia laužų kūrimu, šokiais, dainomis, vainikų pynimu ir kitomis gamtos bei vaisingumo apeigomis. Ši šventė simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, saulės ir gamtos gyvybingumo šventimą.
Joninių metu vienas iš svarbiausių liaudies papročių yra paparčio žiedo ieškojimas. Tikima, kad šis stebuklingas žiedas, žydintis tik Joninių naktį, gali suteikti ypatingų galių – suradęs paparčio žiedą įgauna išmintį, turtus ir laimę. Nors šis paprotys yra pagoniškos kilmės, jis tapo neatsiejama Joninių šventimo dalimi Lietuvoje ir kitose šalyse.
Bažnyčios tradicijoje Joninių dieną vyksta iškilmingos mišios, kuriose dėkojama už Šv. Jono Krikštytojo tarnystę ir už tai, kad jis paruošė žmonių širdis Kristaus atėjimui. Jonas Krikštytojas laikomas labai svarbiu šventuoju, nes jis buvo pirmasis, kuris pripažino Jėzų kaip Dievo Avinėlį, kuris paima pasaulio nuodėmes, ir paskelbė apie jo atėjimą. Todėl Bažnyčia Joninių metu skatina tikinčiuosius apmąstyti Jono drąsą, ištikimybę ir ryžtą tarnauti Dievui.
Biblijoje apie Šv. Jono Krikštytojo gimimą yra kalbama Luko evangelijoje:
Luko evangelija 1:13-17
„Bet angelas jam tarė: ‘Nebijok, Zacharijau, tavo malda išklausyta! Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį Jonu. Jis bus tau džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse.’“
Luko evangelija 1:76-77
„O tu, vaikeli, vadinsies Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties jam kelio paruošti, paskelbti jo tautai išganymą, nuodėmių atleidimą.“
Citatos atspindi Šv. Jono Krikštytojo gyvenimo misiją – būti Jėzaus pirmtaku ir paruošti kelią žmonėms, skelbiant atgailos ir išgelbėjimo žinią. Tai padaro Jonines ne tik šviesos ir gamtos šventimu, bet ir dvasiniu priminimu apie tikėjimo ir Dievo planų svarbą.