Jėzaus stebuklas, kai Jis išlaisvino apsėstą žmogų nuo demonų, yra aprašytas trijose sinoptinėse Evangelijose: Mato 8:28–34, Morkaus 5:1–20 ir Luko 8:26–39. Šis įvykis yra vienas iš galingiausių Jėzaus stebuklų, atskleidžiantis Jo absoliučią valdžią net prieš piktąsias dvasias, kurios apsėdo ir kankino žmones.
Įvykio aplinkybės
Jėzus ir Jo mokiniai perplaukė Galilėjos jūrą ir atvyko į Gerasos arba Gadarenės kraštą (priklausomai nuo Evangelijos versijos). Tai buvo pagoniška teritorija, esančią rytinėje jūros pusėje, toli nuo žydų gyvenamųjų vietovių. Kai tik Jėzus ir Jo mokiniai išlipo iš valties, juos pasitiko žmogus, apsėstas daugybės demonų.
Šis žmogus buvo labai pavojingas, ir žmonės buvo bejėgiai jį suvaldyti. Evangelijose aprašoma, kad jis gyveno kapuose, o ne tarp žmonių, ir buvo labai agresyvus bei stiprus. Vietiniai gyventojai bandė jį surišti grandinėmis, bet jis jas sutraukydavo ir keldavo pavojų kitiems. Jis nuolat rėkavo, žalodavo save ir gyveno visiškai izoliuotai nuo visuomenės.
Susitikimas su Jėzumi
Kai apsėstas vyras pamatė Jėzų, jis pribėgo prie Jo ir puolė ant kelių. Demonas, kuris buvo žmoguje, tuoj pat atpažino Jėzų ir pradėjo šaukti:
„Ko tau iš manęs reikia, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau? Maldauju tavęs, nekankink manęs!“ (Luko 8:28)
Tai aiškiai parodė, kad demonai pripažino Jėzaus dievišką valdžią ir Jo sugebėjimą juos nugalėti. Nors dauguma žmonių tuo metu dar nesuprato, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, piktosios dvasios tai suprato ir bijojo Jo galios.
Jėzus paklausė demono vardą, o demonas atsakė: „Mano vardas yra Legionas, nes mūsų daug“ (Morkaus 5:9). „Legionas“ buvo romėnų karinės pajėgos terminas, reiškiantis maždaug 6000 karių, tad tai rodo, kad šiame žmoguje buvo daugybė demonų.
Demonų išvarymas
Demonai žinojo, kad Jėzus ketina juos išvaryti, todėl maldavo Jo neleisti jiems keliauti į „bedugnę“ – vietą, kur jie galutinai būtų įkalinti. Vietoj to, jie prašė Jėzaus leisti jiems įeiti į netoliese besiganančias kiaules. Jėzus leido demonams tai padaryti.
Kai demonai įėjo į kiaules, apie 2000 kiaulių staiga pradėjo bėgti nuo uolos ir puolė į jūrą, kur jos nuskendo. Tai buvo dramatiškas momentas, rodantis demonų destruktyvią galią, net ir tada, kai jie paliko žmogų. Visa tai stebėjo kiaulių augintojai, kurie išsigando ir nubėgo į miestą pranešti apie tai, kas įvyko.
Išlaisvinto žmogaus būklė
Po šio stebuklo žmogus, kuris anksčiau buvo apsėstas, sėdėjo prie Jėzaus visiškai sveikas, apsirengęs ir blaivaus proto. Tai buvo ryškus kontrastas tam, kas jis buvo anksčiau – laukinis, apsėstas, ir pavojingas. Jėzus išlaisvino jį iš tamsos jėgų, grąžindamas jam normalų gyvenimą.
Miestelio gyventojai, išgirdę apie įvykį, atvyko pamatyti patys ir buvo labai išsigandę. Jie matė žmogų, kuris anksčiau kėlė jiems baimę, dabar sėdintį ramų ir išgydytą, bet taip pat matė nuskendusias kiaules ir išsigando Jėzaus galios. Jie paprašė Jėzaus palikti jų kraštą, bijodami Jo dieviškos galios, kurios jie nesuprato.
Išlaisvinto žmogaus prašymas
Kai Jėzus ruošėsi išvykti, žmogus, kuris buvo išlaisvintas iš demonų, norėjo eiti su Juo. Tačiau Jėzus liepė jam pasilikti ir skelbti, ką Dievas padarė jo gyvenime:
„Grįžk į savo namus ir papasakok, ką Dievas tau padarė.“ (Luko 8:39)
Žmogus pakluso ir nuėjo skelbti visame mieste, ką Jėzus padarė jo gyvenime. Tai parodo, kad Jėzus išlaisvina ne tik nuo demonų, bet ir suteikia naują gyvenimo tikslą – skleisti Dievo šlovę ir Jo darbus.
Dvasinė reikšmė
Šis stebuklas turi keletą svarbių dvasinių pamokų:
1. Jėzaus valdžia prieš demonus: Tai vienas iš daugelio atvejų, kai Jėzus parodė savo valdžią prieš piktąsias dvasias. Tai rodo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, turintis visišką galią ne tik prieš ligas, bet ir prieš dvasines jėgas, kurios valdo ir kankina žmones.
2. Jėzus gali išlaisvinti iš bet kokios vergijos: Šis žmogus buvo visiškai užvaldytas ir atrodė beviltiškoje situacijoje, tačiau Jėzus jį išlaisvino. Tai yra priminimas, kad Dievo galia gali išlaisvinti mus iš bet kokios vergijos – tiek fizinės, tiek dvasinės.
3. Demonų destruktyvumas: Demonai, patekę į kiaules, parodė savo tikrąją prigimtį – jie ieško būdų naikinti ir griauti. Šis įvykis iliustruoja, kad demonų tikslas visada yra žlugdyti ir naikinti Dievo kūriniją.
4. Dievo malonė visiems: Jėzus išgelbėjo žmogų, kuris buvo visiškai nustumtas į visuomenės paraštes – laukinis, apsėstas, ir pavojingas. Tai parodo, kad Dievas ateina pas visus, net tuos, kurie atrodo prarasti ar nereikalingi, ir suteikia jiems galimybę naujam gyvenimui.
5. Žmonių reakcija į Dievo galią: Vietiniai gyventojai, užuot šlovinę Dievą už šį stebuklą, buvo išsigandę ir paprašė Jėzaus išeiti. Tai rodo, kad ne visi žmonės yra pasirengę priimti Dievo galią, kai ji pasireiškia taip akivaizdžiai.
Jėzaus išlaisvinimas apsėsto žmogaus yra galingas stebuklas, atskleidžiantis Jo dievišką valdžią prieš piktąsias dvasias. Tai ne tik fizinio, bet ir dvasinio išlaisvinimo simbolis, rodantis, kad Jėzus turi galią išlaisvinti žmones iš bet kokios vergijos ir suteikti jiems naują gyvenimą bei tikslą.