„Tuo metu Jėzus ėjo per javų laukus per sabatą; jo mokiniai buvo alkani ir pradėjo skinti varpas ir valgyti.“ (Mato 12:1)
Ši trumpa ištrauka iš Mato evangelijos atskleidžia tiek religinį, tiek socialinį kontekstą, kuriame gyveno Jėzus ir jo mokiniai. Ji kalba apie sabato reikšmę, įstatymo laikymąsi bei Jėzaus požiūrį į religinį formalizmą.
Sabatas žydams buvo šventa diena, skirta poilsiui ir Dievo garbinimui. Pagal Mozės įstatymą, per sabatą buvo draudžiami bet kokie darbai, įskaitant ir maisto ruošimą ar derliaus nuėmimą. Tačiau Jėzus, leisdamas savo mokiniams skinti varpas, iškėlė klausimą – kas svarbiau: įstatymo raidė ar žmogaus poreikiai?
Kai kurie fariziejai kaltino Jėzų ir jo mokinius įstatymo laužymu. Tačiau Jėzus atsakydamas priminė, kaip Dovydas ir jo vyrai valgė šventykloje padėtą šventą duoną, kai buvo alkani. Tai rodo, kad Jėzus pabrėžė ne aklą įstatymo laikymąsi, o jo esmę – žmonių gerovę ir gailestingumą.
Šis epizodas taip pat turi platesnę reikšmę krikščioniškajame mokyme. Jėzus ne kartą priešinosi religiniam formalizmui, kuris dažnai buvo naudojamas ne padėti žmonėms, o juos varžyti. Jo požiūris atskleidžia, kad tikroji Dievo valia nėra vien taisyklių laikymasis, bet meilė, atjauta ir teisingumas.
Šiandien šis pasakojimas tebėra aktualus. Jis kelia klausimą, kaip žmogus turėtų suprasti religiją: ar ji yra tik tam tikrų taisyklių laikymasis, ar tai turėtų būti gyvas santykis su Dievu ir žmonėmis? Jėzaus mokymas skatina kiekvieną tikintįjį permąstyti, kaip suderinti tikėjimą su kasdieniais gyvenimo iššūkiais ir poreikiais.
P.S. Naujas Mato evangelijos atradimas
Pastaruoju metu Biblijos tyrinėtojai padarė svarbų atradimą, kuris dar kartą parodo, kaip ankstyvieji evangelijų tekstai buvo interpretuojami skirtingais laikotarpiais. Austrų mokslininkas Grigory Kessel, naudodamas ultravioletinę fotografiją, atrado paslėptą sirų kalbos Mato evangelijos fragmentą, kuris skiriasi nuo dabartinės versijos.
Tekstas buvo rastas Vatikano bibliotekoje, po keliais kitais rašymo sluoksniais, nes viduramžiais pergamentas buvo brangus ir dažnai perrašomas. Atrasta alternatyvi versija Mato 12:1, kurioje teigiama, kad Jėzaus mokiniai ne tik skynė varpas, bet dar ir trynė jas rankose prieš valgydami.
Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau jis rodo, kad ankstyvieji Biblijos tekstai nebuvo visiškai vienodi ir per laiką buvo redaguojami bei standartizuojami. Tai svarbus atradimas, padedantis suprasti, kaip formavosi Naujojo Testamento tekstas ir kokią įtaką skirtingi vertimai turėjo krikščionybės istorijai.
Toks atradimas dar kartą primena, kad Biblijos tekstai nebuvo užrašyti kaip fiksuotas ir nekintantis dokumentas, bet perėjo įvairius interpretacijų ir pritaikymo etapus, priklausomai nuo to meto kultūrinių ir religinių aplinkybių.