Jėzaus stebuklas apie gausų žvejų laimikį, aprašytas Luko evangelijoje (Luko 5:1–11), yra vienas iš svarbiausių momentų, kai Jėzus pašaukia savo pirmuosius mokinius, įskaitant Simoną Petrą. Šis stebuklas ne tik parodo Jėzaus galią, bet ir iliustruoja, kaip Jis kviečia paprastus žmones sekti Juo ir tapti „žmonių žvejais“.
Įvykio kontekstas
Jėzus stovėjo prie Galilėjos ežero (dar vadinamo Genezareto ežeru) ir mokė žmones. Minia buvo didelė, o žmonės troško išgirsti Dievo žodį. Kadangi prie Jėzaus susirinko daug žmonių, Jis pastebėjo dvi valtis, stovinčias prie kranto. Tos valtys priklausė žvejams, kurie buvo išlipę iš jų ir skalavo savo tinklus po nesėkmingos nakties žvejybos.
Jėzus įlipo į vieną iš valčių, kuri priklausė Simonui Petrui, ir paprašė jo šiek tiek atsitraukti nuo kranto. Tada Jėzus iš valties tęsė savo mokymą, kad visi galėtų jį girdėti.
Jėzaus nurodymas Simonui Petrui
Baigęs mokyti, Jėzus kreipėsi į Simoną ir liepė jam išplaukti į gilumą bei nuleisti tinklus žvejybai. Simonas iš pradžių buvo skeptiškas. Jis paaiškino, kad jie visą naktį sunkiai dirbo ir nieko nesugavo:
„Mokytojau, visą naktį vargome ir nieko nesugavome, bet pagal tavo žodį nuleisiu tinklus.“ (Luko 5:5)
Simonas Petras galbūt buvo išsekęs ir nusivylęs po ilgos nakties be sėkmės, bet jis vis dėlto pakluso Jėzaus nurodymui, net jei tai prieštaravo jo paties patirčiai kaip žvejo.
Stebuklingas laimikis
Kai Simonas ir jo bendražygiai nuleido tinklus, įvyko stebuklas. Jie sugavo tiek daug žuvų, kad tinklai ėmė trūkinėti. Jie buvo priversti kviesti kitus žvejus, esančius kitoje valtyje, kad šie ateitų jiems padėti. Abi valtys buvo taip pripildytos žuvų, kad beveik ėmė skęsti:
„Jie padarė taip ir sugavo tiek daug žuvų, kad jų tinklai plyšo. Jie pamojo savo draugams, kurie buvo kitoje valtyje, ateiti jiems padėti. Tie atėjo ir pripildė abi valtis, kad jos ėmė skęsti.“ (Luko 5:6–7)
Tai buvo neįprastas ir stulbinantis įvykis – didžiulis žuvų kiekis buvo akivaizdus ženklas, kad tai yra dieviškas veiksmas.
Simono Petro reakcija
Pamatęs šį stebuklą, Simonas Petras buvo stipriai paveiktas. Jis suprato, kad Jėzus nėra paprastas mokytojas, bet kad Jame slypi dieviška galia. Jo reakcija buvo giliai nuolanki ir kupina baimės. Jis puolė Jėzui prie kojų ir tarė:
„Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš esu nuodėmingas žmogus!“ (Luko 5:8)
Simonas Petras suvokė savo menkumą ir netobulumą Jėzaus akivaizdoje. Jėzaus šventumas ir galia priešingai iškėlė jo paties netobulumą.
Jėzaus pašaukimas
Tačiau Jėzus nenorėjo, kad Simonas Petras pasitrauktų ar bijotų. Vietoj to, Jėzus nuramino jį ir davė jam naują misiją:
„Nebijok! Nuo šiol žvejosi žmones.“ (Luko 5:10)
Šie žodžiai buvo labai svarbūs, nes jie simbolizavo didesnę užduotį, kuriai Jėzus pašaukė Simoną ir jo draugus. Jie turės tapti Jo sekėjais ir mokytojais, skelbiančiais Dievo žodį ir „žvejojančiais“ žmones – vedančiais juos į Dievo karalystę.
Pirmųjų mokinių atsakas
Po šio stebuklo Simonas Petras ir kiti žvejai – Jokūbas ir Jonas, Zebediejaus sūnūs – paliko viską ir sekė Jėzų:
„Jie išvilko valtis į krantą, viską paliko ir nuėjo paskui jį.“ (Luko 5:11)
Tai buvo reikšmingas sprendimas – jie paliko savo įprastą gyvenimą ir darbą, kad sektų Jėzų ir vykdytų Jo misiją.
Dvasinė reikšmė
Šis stebuklas simbolizuoja, kaip Jėzus kviečia žmones į savo tarnystę ir misiją. Nors Simonas Petras ir kiti mokiniai buvo paprasti žvejai, Jėzus parodė, kad Jis gali perkeisti jų gyvenimus ir suteikti jiems naują, didesnį tikslą – būti Dievo Karalystės skleidėjais.
Stebuklingas žuvų laimikis taip pat simbolizuoja gausumą ir Dievo dosnumą. Kai sekame Jėzų ir pasitikime Jo vedimu, net ten, kur atrodo, kad nėra vilties (kaip žvejyba po nesėkmingos nakties), Jis gali atnešti gausų derlių ir rezultatus, kurie pranoksta mūsų lūkesčius.
Šis įvykis tapo svarbiu mokinių pašaukimo momentu ir pradžia jų kelionės, sekant Jėzų ir skelbiant Dievo žodį.