Jėzaus patepimas yra įvykis, aprašytas visose keturiose Evangelijose, bet su tam tikrais skirtumais ir detalių variacijomis: Mato 26:6–13, Morkaus 14:3–9, Luko 7:36–50, ir Jono 12:1–8. Patepimas turi gilią simbolinę reikšmę, susijusią su Jėzaus artėjančia kančia ir mirtimi, taip pat parodo didelę meilę ir atsidavimą Jam.
Patepimo aprašymai Evangelijose
1. Mato Evangelija (Mato 26:6–13)
Mato Evangelijoje patepimas įvyko Betanijoje, Simono raupsuotojo namuose:
„Jėzui viešint Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, atėjo moteris su alebastriniu indeliu labai brangaus kvapnaus aliejaus ir užpylė ant Jėzaus galvos, kai jis sėdėjo už stalo.“ (Mato 26:6–7)
Moteris patepė Jėzų labai brangiu aliejumi, kurio vertė buvo didžiulė. Kai mokiniai pamatė tai, jie supyko ir kalbėjo, kad šis aliejus galėjo būti parduotas ir pinigai duoti vargšams. Jėzus, girdėdamas jų kalbas, atsakė:
„Kam gi jūs priekaištaujate moteriai? Ji padarė man gerą darbą. Vargšų jūs visada turite su savimi, o mane ne visada turėsite. Ji užpylė šį kvapnųjį aliejų ant mano kūno, kad paruoštų mane laidotuvėms.“ (Mato 26:10–12)
Jėzus pripažino, kad šis patepimas buvo paruošimas Jo artėjančiai mirčiai ir laidotuvėms.
2. Morkaus Evangelija (Morkaus 14:3–9)
Morkaus Evangelija pateikia panašų pasakojimą kaip Mato, pabrėždama, kad patepimas įvyko Simono Raupsuotojo namuose Betanijoje. Čia moteris taip pat patepa Jėzų labai brangiu nardų aliejumi, ir kaip ir Mato Evangelijoje, kai kurie žmonės piktinasi, kad šis aliejus galėjo būti parduotas ir pinigai panaudoti vargšams. Tačiau Jėzus atsako taip pat, kaip Mato Evangelijoje, sakydamas, kad moteris atliko gerą darbą ir kad šis patepimas paruošė Jo kūną laidotuvėms.
3. Luko Evangelija (Luko 7:36–50)
Luko Evangelijoje patepimas pateikiamas ankstesniame Jėzaus tarnystės etape ir su kitokiomis detalėmis. Čia patepimas vyksta fariziejaus Simono namuose, tačiau moteris, kuri patepa Jėzų, yra vadinama „nusidėjėle“:
„Ir štai to miesto nusidėjėlė sužinojusi, kad jis vaišinasi fariziejaus namuose, atnešė alebastrinį indą kvapnaus tepalo ir, verkdama atsistojusi užpakalyje prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis ir šluostyti savo galvos plaukais. Ji bučiavo jo kojas ir tepė kvapiuoju aliejumi.“ (Luko 7:37–38)
Fariziejus Simonas piktinosi, kad Jėzus leidžia šiai moteriai, kuri buvo laikoma nusidėjėle, liesti Jo kojas. Jis manė, kad jei Jėzus būtų pranašas, Jis žinotų, kas ji tokia. Tačiau Jėzus atsako pasakodamas palyginimą apie skolą ir atleidimą, pabrėždamas, kad šios moters meilė ir atsidavimas yra didžiuliai, nes jai daug atleista:
„Todėl sakau tau: jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji pamilo daug; kam mažai atleista, tas menkai myli.“ (Luko 7:47)
4. Jono Evangelija (Jono 12:1–8)
Jono Evangelijoje patepimas įvyksta šešias dienas prieš Velykas, taip pat Betanijoje, bet čia minima, kad moteris yra Marija, Lozoriaus sesuo, o patepimas įvyksta Lozoriaus namuose:
„Marija, paėmusi svarą labai brangių nardų tepalo, patepė Jėzaus kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai prisipildė kvapnaus tepalo kvapo.“ (Jono 12:3)
Judo Iskarijoto, kuris vėliau išduos Jėzų, reakcija čia minima atskirai. Jis pasipiktina, kodėl tepalas nebuvo parduotas ir pinigai atiduoti vargšams. Tačiau Jonas pažymi, kad Judas iš tikrųjų buvo vagis ir jo rūpestis dėl vargšų buvo apsimestinis. Jėzus vėl atsako, kad šis patepimas buvo skirtas Jo laidotuvėms:
„Palik ją ramybėje! Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.“ (Jono 12:7)
Dvasinė ir simbolinė reikšmė
- Artėjančios Jėzaus kančios ženklas: Patepimas buvo ženklas, paruošiantis Jėzų Jo artėjančiai mirčiai ir laidotuvėms. Jėzus pripažino, kad tai yra ypatingas veiksmas, skirtas tam, kas įvyks artimiausiomis dienomis. Patepimas kaip ritualas buvo įprastas žydų tradicijoje laidotuvių metu.
- Meilės ir atsidavimo ženklas: Moterų veiksmai parodo gilų atsidavimą ir meilę Jėzui. Nesvarbu, ar tai buvo Marija, ar kita moteris, jų elgesys rodo, kad jos suprato Jėzaus svarbą ir buvo pasiruošusios paaukoti brangiausius dalykus dėl Jo.
- Aukos simbolis: Brangus kvapnus tepalas simbolizuoja auką ir atsidavimą. Tepalo vertė pabrėžia, kad šis patepimas buvo ypatingas veiksmas, kurio materialinė vertė buvo mažesnė už dvasinę reikšmę.
- Atleidimo tema (Luko Evangelija): Luko Evangelijoje ypatingai pabrėžiama atleidimo ir gailestingumo tema. Moteris, vadinama nusidėjėle, patiria gilią atgailą ir meilę, ir Jėzus pabrėžia, kad tie, kurie gauna daug atleidimo, patiria didesnę meilę. Tai pavyzdys apie Jėzaus gailestingumą ir Jo misiją atleisti nuodėmes.
- Jėzaus šlovinimas: Patepimas taip pat yra šlovinimo aktas. Moterys pagerbė Jėzų ne tik kaip mokytoją ar pranašą, bet kaip Dievo Sūnų ir Mesiją, kuris nusipelno aukščiausios pagarbos.
Jėzaus patepimas, nors aprašytas skirtingai kiekvienoje Evangelijoje, turi bendrą svarbią dvasinę prasmę. Jis simbolizuoja ne tik Jėzaus paruošimą Jo artėjančiai kančiai ir mirčiai, bet ir atskleidžia moterų gilų atsidavimą, meilę ir tikėjimą Jėzumi. Tai ženklas, kad Jėzus buvo pripažintas kaip Mesijas ir Karalius, kurio misija – ne tik atnešti išganymą, bet ir parodyti Dievo gailestingumą bei meilę pasauliui.