Nužengimas į pragarus yra viena iš krikščioniškosios teologijos dalių, kuri minima Tikėjimo simbolyje (Apaštalų tikėjimo išpažinime) ir susijusi su Jėzaus Kristaus mirtimi bei prisikėlimu. Šis įvykis atskleidžia, kad po savo mirties ant kryžiaus Kristus nusileido į pragarą (arba į mirties karalystę, kuri Biblijoje vadinama „šeolu“), kad išlaisvintų teisiuosius, laukusius išgelbėjimo.
Krikščioniškoji teologija apie „nužengimą į pragarus“:
- Tikėjimo simbolis:
Krikščioniškasis Apaštalų tikėjimo išpažinimas sako: „[Jis] kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numirė ir buvo palaidotas. Nužengė į pragarus. Trečią dieną prisikėlė iš numirusių.“ Ši formulė reiškia, kad tarp savo mirties ir prisikėlimo Jėzus nusileido į „pragarus“, kur susidūrė su mirtimi ir pragaru, bet triumfavo prieš juos. - Prasmė:
„Nužengimas į pragarus“ nereiškia, kad Jėzus patyrė pragarą (kaip amžiną bausmę) tokiu būdu, kaip tai supranta daugelis žmonių. Tai greičiau yra simbolinis veiksmas, reiškiantis, kad Jėzus nusileido į vietą, kur buvo laikomos mirusiųjų sielos, vadinamą „šeolu“ hebrajiškai arba „hadėsu“ graikiškai. Tai buvo vieta, kurioje mirusieji laukė savo likimo – tai nebuvo amžino pasmerkimo pragaras, kaip jis suprantamas šiandien. - Krikščionių teologijoje:
Pagal tradicinį krikščioniškąjį aiškinimą, nužengimas į pragarus reiškia, kad Jėzus nuvyko į mirties karalystę (šeolą) tam, kad išlaisvintų teisiuosius, kurie mirė prieš Jo atėjimą ir kurie laukė išgelbėjimo. Tai buvo visų Senojo Testamento laikų teisiųjų, tokių kaip Adomas, Abraomas, Mozė, Dovydas ir kiti, išgelbėjimas. Jėzus nugalėjo mirtį ir „atvėrė vartus“ į dangų tiems, kurie laukė šio momento. - Biblinis pagrindas:
Nors Biblijoje tiesiogiai nėra išsamios nuorodos į nužengimą į pragarus, yra keletas užuominų, kurios tapo teologinio šio įvykio pagrindu:
- 1 Petro 3:18-19: „Juk ir Kristus vieną kartą kentėjo dėl nuodėmių, teisusis už neteisiuosius, kad mus atvestų pas Dievą, nukankintas kūnu, bet atgaivintas dvasia. Ji nužengė ir pamokslavo dvasiose, laikomose nelaisvėje.“ Šis tekstas reiškia, kad Kristus pamokslavo mirusiems ir nešė išgelbėjimą.
- Efeziečiams 4:9: „O ką reiškia „Jis pakilo“, jei ne tai, kad pirmiau buvo nužengęs į žemės gelmes?“ Tai taip pat rodo, kad Kristus nusileido į mirties karalystę, kad išlaisvintų teisiuosius.
- Nužengimas kaip pergalė prieš mirtį:
Krikščionių teologijoje nužengimas į pragarus yra interpretuojamas kaip Kristaus pergalė prieš mirtį ir nuodėmę. Jėzus nusileido į šeolą, kad išlaisvintų mirusius, bet taip pat parodytų savo galią nugalėti mirtį ir atvertų kelią į amžinąjį gyvenimą visiems tikintiesiems. Šis įvykis simbolizuoja Jo triumfą ir amžinąjį išgelbėjimą visiems žmonėms. - Šv. Velykų kontekstas:
Velykų liturgijoje Kristaus nužengimas į pragarus suprantamas kaip būtina dalis Jo prisikėlimo. Po to, kai Jėzus nusileido į mirties karalystę, Jis vėl prisikėlė trečiąją dieną, taip parodydamas, kad mirtis nebeturi galios prieš tuos, kurie tiki Dievu. Nužengimas į pragarus užbaigia Kristaus kančios laikotarpį ir atveria kelią į Jo šlovingą prisikėlimą.
Simbolinė ir dvasinė prasmė:
- Išlaisvinimas ir išgelbėjimas: Jėzus Kristus nusileido į pragarą ne tam, kad patirtų pragarą, bet tam, kad išgelbėtų tuos, kurie buvo šeole ir laukė išgelbėjimo. Tai reiškia, kad Jo mirtis ir prisikėlimas apima visus – ir tuos, kurie mirė prieš Jį, ir tuos, kurie ateis po Jo.
- Mirties nugalėjimas: Nužengimas į pragarus simbolizuoja, kad Jėzus nugalėjo mirtį ir nuodėmę. Per savo mirtį ir prisikėlimą Jis atvėrė žmonėms kelią į amžinąjį gyvenimą. Tai buvo galutinė pergalė prieš mirtį ir pragarą, ir dabar tikintieji per Kristų gali turėti amžinąjį gyvenimą.
- Dievo gailestingumas: Šis įvykis taip pat parodo Dievo gailestingumą – netgi tie, kurie mirė prieš Jėzaus atėjimą, sulaukė išgelbėjimo per Jo nužengimą į mirties karalystę. Dievas yra gailestingas ir nori išgelbėti visus, kurie laukia Jo.
Nužengimas į pragarus yra svarbi krikščionių teologijos dalis, simbolizuojanti Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo gailestingumą teisiųjų išgelbėjimui. Tai reiškia, kad Jėzus nusileido į mirties karalystę (šeolą), kad išlaisvintų tuos, kurie laukė išgelbėjimo prieš Jo prisikėlimą. Šis įvykis simbolizuoja Kristaus galutinę pergalę prieš nuodėmę, mirtį ir pragarą, atveriant kelią amžinajam gyvenimui visiems tikintiesiems.