Jėzaus Kristaus CV (linksmai rimtas)
Vardai: Jėzus, Kristus, Emanuelis (reiškia „Dievas su mumis“), Mesijas, Dievo Sūnus, Rabinas (mokytojas), Išganytojas.
Amžius: 33 metai žemėje, tačiau amžinas nuo pradžios iki pabaigos, nemirtingas.
Gimimo data ir vieta: Apytiksliai 4–6 metai prieš Kristų (istorikai ginčijasi), gimė Betliejuje, Izraelyje.
Plaukai: Ilgi, banguoti, šviesiai rudi (pagal meninę tradiciją), bet plaukų spalva nebuvo svarbiausias Jo bruožas.
Tapatybė: Tikras Dievas ir tikras žmogus. Dievo Sūnus, gimęs iš Marijos pagal žmogaus prigimtį, amžinas kaip Dievas pagal savo dieviškąją prigimtį.
Charakteris: Švelnus kaip rytinis vėjas, Nuolankus net tada, kai buvo išjuoktas, Užjaučiantis kiekvieną, Gailestingas tiems, kurie Jo atmeta, Meilus ir kantrus net tiems, kurie nepaklūsta, Teisingas, bet ir labai atlaidus.
Profesija: Dailidė pagal žemišką amatą, bet svarbiausia – Pasaulio Gelbėtojas ir Dievo Karalystės skelbėjas. Išgydė daugybę ligonių, grąžino akliesiems regėjimą, vaikščiojo ant vandens, prikėlė mirusius – tikri stebukladario įgūdžiai.
Išsilavinimas: Savarankiškai įgijo žinias apie Tėvą, dvasinius raštus ir gyvenimo prasmę. Būdamas 12 metų nustebino Jeruzalės šventykloje esančius mokytojus savo išmintimi.
Kalbos: Aramėjų (Jo gimtoji kalba), hebrajų (Biblijos ir religijos kalba), graikų (tuo metu tarptautinė kalba). Tikriausiai suprato ir kai kurias lotynų kalbos formas, ypač dėl bendravimo su Romos valdžia.
Mėgstamiausias maistas: Duona, žuvis, medus, vynas. Jėzus padaugino duonos ir žuvies maitinant tūkstančius žmonių, ir valgė kartu su mokiniais per Paskutinę vakarienę, kai dalijosi duona ir vynu. Labai vertino paprastus valgymus, ypač bendruomeninius.
Keliavęs: Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Izraelio regione. Aplankytos vietos: Betliejus (gimimo vieta), Nazaretas (kur augo), Jeruzalė (kur įvyko svarbiausi gyvenimo įvykiai, įskaitant kančią ir prisikėlimą), Galilėja (kur praleido daug laiko mokydamas). Vaikystėje trumpai pabėgo į Egiptą dėl grėsmės Jo gyvybei.
Ką moka: Stebuklingai gydyti, vaikščioti ant vandens, dauginti maistą, prisikelti iš mirusiųjų, mokyti paprastus žmones ir religinius mokytojus, išgelbėti sielas nuo pražūties, atleisti nuodėmes. Be to, buvo puikus dailidė – statė tiek baldus, tiek Dievo karalystę žmonių širdyse.
Mėgstamiausia veikla: Mokyti minias apie Dievo karalystę, daryti stebuklus, gydyti ligonius, praleisti laiką su mokiniais, melstis vienumoje Tėvui.
Charakteris: Švelnus kaip rytinis vėjas, bet drąsus kaip liūtas. Užjaučiantis, nuolankus, kantrus net su kietaširdžiais fariziejais. Meilės pilnas, bet teisingas – niekada nenusileidžiantis blogiui. Mokantis atleisti septyniasdešimt septynis kartus, besirūpinantis net mažiausiais ir labiausiai atstumtais.
Profesija: Dieviškasis Ganytojas – ieško ir rūpinasi pasiklydusiomis sielomis. Buvo puikus dailidė, bet nuo 30 metų persikvalifikavo į klajojantį mokytoją ir stebukladarį. Specializacija – nuodėmių atleidimas, ligonių gydymas, žmonių širdžių atvėrimas tiesai.
Misija: Atpirkti žmoniją nuo nuodėmių, atkurti ryšį tarp Dievo ir žmogaus, parodyti meilės ir atleidimo galybę, atverti kelią į amžinąjį gyvenimą. Kiekvieną dieną vykdo taikos ir meilės misiją širdyse visame pasaulyje.
Kelionės: Keliavo po Izraelį, Judėją ir Galilėją. Buvo Jeruzalėje, kur patyrė kančią ir prisikėlė. Turbūt labiausiai žinoma kelionė – į Jeruzalę, kur įvyko Paskutinė vakarienė, mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas. Vaikščiojo ir per vandenį Galilėjos ežere – viena įspūdingiausių Jo kelionių.
Kalbos: Kalbėjo aramėjiškai – kasdienine savo laikų kalba. Turėjo puikių įgūdžių ir hebrajų kalboje, naudodavo ją Rašto aiškinimuose. Taip pat galėjo suprasti graikų kalbą, kuri buvo tuo metu paplitusi Viduržemio regione.
Ką moka: Stebuklai – vaikščioja vandeniu, daugina duoną ir žuvis, prikelia mirusiuosius, išvaro demonus ir išgydo ligas be vaistų. Puikus oratorius – minių traukėjas ir širdžių užkariautojas. Jo pamokslas ant kalno yra geriausiai žinoma kalba visoje žmonijos istorijoje.
Išsilavinimas: Oficialaus diplomo nebuvo, bet būdamas dvylikos metų stebino Rašto aiškintojus šventykloje Jeruzalėje. Gavo tiesioginę išmintį iš Tėvo ir mokėsi kasdieniame gyvenime – dailidės dirbtuvėje, keliaudamas tarp žmonių.
Mėgstamas maistas: Valgė žuvį ir duoną, vandenį galėdavo paversti vynu. Per Paskutinę vakarienę duona ir vynas tapo ypatingi – jie simbolizuoja Jo kūną ir kraują. Labiausiai mėgo būti su žmonėmis prie bendro stalo – valgė su muitininkais, nusidėjėliais ir mokiniais.
Pomėgiai: Bendrauti su paprastais žmonėmis, ypač su tais, kuriuos visuomenė atstumdavo. Mėgo pasakoti palyginimus, kurie atskleisdavo dangaus karalystės paslaptis. Daug laiko praleido gamtoje, kalnuose, tyloje – maldoje su savo Tėvu.
Geriausi draugai: 12 apaštalų, ypač Petras, Jokūbas ir Jonas, kurie buvo artimiausi. Taip pat Marija Magdalietė, Lozorius ir jo seserys Morta ir Marija.
Didžiausi pasiekimai: Prisikėlė iš numirusių po mirties ant kryžiaus, nugalėdamas mirtį visiems laikams. Savo auka atvėrė žmonėms kelią į amžinąjį gyvenimą ir Dievo karalystę.
Citata: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip kaip tik per mane“ (Jn 14, 6).
Ateities planai: Sugrįžti antrą kartą pasaulio pabaigoje, kad įtvirtintų amžiną karalystę ir suvienytų visus tikinčiuosius.
Kontaktai: Malda – tiesioginis ryšys be laiko ribų.