„Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jis negalėtų išgelbėti nė vienos sielos“. Krikščioniškojo tikėjimo centre yra įsitikinimas, kad Jėzus Kristus nėra tik žmogus ar pranašas, bet pats įsikūnijęs Dievas, atėjęs į pasaulį atpirkti žmoniją. Šis įsitikinimas grindžiamas Šventojo Rašto liudijimais, kurie rodo, kad Jėzus ne tik skelbė Dievo žodį, bet ir veikė su dieviška galia, turėjo valdžią atleisti nuodėmes ir pats buvo vienybės su Tėvu įsikūnijimas.
Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jo mirtis ant kryžiaus neturėtų atpirkimo galios. Krikščioniškoji doktrina teigia, kad tik Dievas, kuris yra šventas ir nepriekaištingas, galėjo paaukoti save kaip nepriekaištingą auką už žmonijos nuodėmes. Laiške hebrajams sakoma: „Kristus paaukojo save vieną kartą, kad atpirktų daugelį“ (Hbr 9, 28). Tik būdamas Dievas, Jėzus galėjo prisiimti visos žmonijos kaltę ir atlyginti už ją, nes žmogus, kad ir koks teisingas jis būtų, negalėtų atpirkti kitų žmonių nuodėmių.
Evangelijose Jėzaus dieviškumas aiškiai atskleidžiamas per Jo žodžius ir darbus. Jis sakė: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10, 30) ir „Prieš Abraomą Aš Esu“ (Jn 8, 58), tiesiogiai priskirdamas sau Dievo vardą „Esu“, kuris pirmą kartą buvo atskleistas Mozėjui degančiame krūme (Iš 3, 14). Šie teiginiai rodė, kad Jėzus prisiėmė dieviškąją tapatybę, kas sukėlė pasipiktinimą tarp žydų religinės valdžios atstovų, nes jie tai laikė šventvagyste.
Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jo prisikėlimas iš mirusiųjų taip pat neturėtų jokios prasmės. Prisikėlimas yra pagrindinis krikščionybės tikėjimo liudijimas, patvirtinantis Jėzaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Apaštalas Paulius rašė: „Jei Kristus nebuvo prikeltas, jūsų tikėjimas yra tuščias, ir jūs tebegyvenate savo nuodėmėse“ (1 Kor 15, 17). Prisikėlimas liudija ne tik Jėzaus dieviškumą, bet ir Jo gebėjimą suteikti amžiną gyvenimą visiems, kurie Juo tiki.
Jei Jėzus nebūtų Dievas, Jo žodžiai apie atleidimą ir išgelbėjimą neturėtų amžinos galios. Jis sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Šis teiginys ne tik rodo Jėzaus unikalumą, bet ir Jį kaip vienintelį tarpininką tarp Dievo ir žmogaus. Tik būdamas Dievas, Jėzus gali užtikrinti amžiną žmogaus susitaikymą su Dievu.
Jėzaus dieviškumas yra Evangelijos širdis, nes jis grindžia krikščioniškojo tikėjimo esmę – išgelbėjimą per tikėjimą Jėzaus Kristaus auka ir Jo prisikėlimu. Jei Jėzus būtų tik žmogus, krikščionybės žinia taptų moraliniu mokymu, bet prarastų savo dieviškąją gelmę ir galią. Tik būdamas Dievas, Jėzus gali atnešti amžinąją viltį, kurios pagrindu yra Dievo meilė ir Jo pažadas išgelbėti visus, kurie Juo tiki.