Lietuvių kalboje dažnai girdime posakį „Jei Dievas duos…“. Šis trumpas, tačiau labai gilus posakis atspindi žmogaus nuolankumą, suvokimą ir pripažinimą, jog daugelis dalykų gyvenime priklauso nuo aukštesnės, dangiškosios jėgos – nuo Dievo valios.
Šis priežodis vartojamas tada, kai žmogus išreiškia norą, viltį ar planus, tačiau kartu suvokia, jog galutiniai rezultatai priklauso nuo Aukščiausiojo valios. Posakis aiškiai perteikia tikėjimo ir pasitikėjimo Dievo apvaizda svarbą žmogaus gyvenime.
Biblijoje randame labai panašų požiūrį Jokūbo laiške: „Jūs nežinote, kas nutiks rytoj. Juk jūsų gyvenimas – tai migla, kuri trumpam pasirodo ir paskui išnyksta. Verčiau sakytumėte: „Jei Viešpats panorės, gyvensime ir darysime šį ar tą“ (Jok 4,14-15). Šios eilutės aiškiai perteikia mintį, kad viskas mūsų gyvenime priklauso nuo Dievo planų ir Jo valios, o žmogaus pareiga yra nuolankiai tai priimti.
Realiame gyvenime šis posakis vartojamas įvairiose situacijose – nuo kasdienių pokalbių iki svarbių gyvenimo sprendimų. Pavyzdžiui, planuojant kelionę ar svarbų susitikimą, žmogus dažnai priduria: „Jei Dievas duos, tai rytoj išvažiuosime…“. Tokiu būdu išreiškiamas ne tik tikėjimas Dievo apvaizda, bet ir pripažinimas, jog žmonės negali pilnai kontroliuoti gyvenimo įvykių.
Istorijoje ir mūsų kultūroje yra daugybė pavyzdžių, kai žmonės įvardindavo savo planus kartu su žodžiais „jei Dievas duos“, suvokdami, kad galutinė sprendimų galia priklauso Aukščiausiajam. Pokario Lietuvoje žmonės dažnai vartodavo šį posakį, kai nežinojo, ką atneš ateinanti diena. Jie gyveno tikėdami ir vildamiesi Dievo pagalbos, suprasdami, kad visi jų planai gali bet kuriuo metu keistis, nes viską valdo Aukščiausioji jėga.
Taip pat šis posakis moko ir vidinės ramybės bei kantrybės. Žmogus, kuris vartoja šį posakį, dažnai geba ramiau priimti nesėkmes ar netikėtumus, nes supranta, jog galbūt Dievas turi kitų, geresnių planų. Tai kvietimas gyventi ne tik aktyviai planuojant, bet ir lanksčiai priimant tai, kas ateina iš Dievo rankų.
Šis posakis yra labai artimas ir kitai biblijinei išminčiai iš Patarlių knygos: „Žmogaus širdis kuria savo planus, bet Viešpats nukreipia jo žingsnius“ (Pat 16,9). Tai reiškia, jog nors žmogus planuoja, galutinė sėkmė ar nesėkmė yra Dievo rankose.